Graikų kalbos gramatika

Senovės graikų kalbos gramatika – taisyklės, nurodančios, kaip vartojamos įvairios senovės graikų kalbos dalys ir kaip iš jų sudaromi sakiniai.

Vardažodinė sistema

Pirmoji linksniuotė

Pirmajai linksniuotei priklauso daugiausia moteriškosios giminės daiktavardžiai. Ji atitinka indoeuropiečių prokalbės hipotetinę ā-kamienę linksniuotę.

Senovinis kamiengalis ā Atikos tarmėje praktiškai visur virto ē, todėl pirmosios linksniuotės vienaskaitos formose vyrauja η.

ā (η) paradigma

ἡ πηγή (šaltinis)

	vienaskaita	daugiskaita
V.	ἡ πηγή	αἱ πηγαί
K.	τῆς πηγῆς	τῶν πηγῶν
N.	τῇ πηγῇ	ταῖς πηγαῖς
G.	τὴν πηγήν	τὰς πηγάς
Š.	ὦ πηγή	ὦ πηγαί

Tose pozicijose, kuriose ā yra po ρ, ι, ε, jis išliko nepakitęs.

ā (alpha purum) paradigma

ἡ ὕδρα (hidra)

	vienaskaita	daugiskaita
V.	ἡ ὕδρα	αἱ ὕδραι
K.	τῆς ὕδρας	τῶν ὑδρῶν
N.	τῇ ὕδρᾳ	ταῖς ὕδραις
G.	τὴν ὕδραν	τὰς ὕδρας
Š.	ὦ ὕδρα	ὦ ὕδραι

Žodžiai kamiengaliu ă užima tarpinę padėtį tarp alpha purum ir η-paradigmos – juose balsis nepakinta vns. vard., gal. ir šauksm.

ă (alpha impurum) paradigma

ἡ δόξα (nuomonė, garbė)

	vienaskaita	daugiskaita
V.	ἡ δόξα	αἱ δόξαι
K.	τῆς δόξης	τῶν δοξῶν
N.	τῇ δόξῃ	ταῖς δόξαις
G.	τὴν δόξαν	τὰς δόξας
Š.	ὦ δόξα	ὦ δόξαι

Antroji linksniuotė

Antrajai linksniuotei priklauso vyriškosios ir niekatrosios giminės daiktavardžiai, pasitaiko ir vienas kitas moteriškosios giminės daiktavardis. Ji atitinka indoeuropiečių prokalbės hipotetinę o-kamienę linksniuotę.

ŏ (vyr. ir mot. g.) paradigma

ὁ βίος (gyvenimas)

	vienaskaita	daugiskaita
V.	ὁ βίος	οἱ βίοι
K.	τοῦ βίου	τῶν βίων
N.	τῷ βίῳ	τοῖς βίοις
G.	τὸν βίον	τοὺς βίους
Š.	ὦ βίε	ὦ βίοι

Moteriškosios giminės daiktavardžiai taip pat linksniuojami šia paradigma, pvz., ἡ νῆσος (sala); skiriasi tik artikelio ir kitų su daiktavardžiu derinamų vardažodžių giminė.

Niekatroji giminė graikų kalboje kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose turi tik keturias atskiras formas, iš kurių dvi sutampa vns. vard. ir gal. (-ον), kitos dvi – dgs. vard. ir gal. (-α). Kitos formos sutampa su atitinkamomis vyr. g. formomis.

ŏ (niektr. g.) paradigma

τὸ τόξον (lankas)

	vienaskaita	daugiskaita
V.	τὸ τόξον	τὰ τόξα
K.	τοῦ τόξου	τῶν τόξων
N.	τῷ τόξῳ	τοῖς τόξοις
G.	τὸ τόξον	τὰ τόξα
Š.	ὦ τόξον	ὦ τόξα

Trečioji linksniuotė

Ši linksniuotė labai įvairi – ji apima visa, kas lieka be pirmosios ir antrosios linksniuotės (priebalsinius kamienus, hipotetinę indoeuropietiškąją u-kamienę linksniuotę ir t. t.).

Jai priklauso visų giminių daiktavardžiai. Vienaskaitos vardininko linksnis dažnai būna pasikeitęs (panašiai, kaip lotynų kalboje, bet būdinga dar didesnė įvairovė). Daugiskaitos naudininko formos dėl galūnės -σι(ν) taip pat linkusios keistis.

λ ir ρ (liquida) paradigma

τὸ νέκταρ (nektaras)

	vienaskaita	daugiskaita
V.	τὸ νέκταρ	τὰ νέκταρα
K.	τοῦ νέκταρος	τῶν νεκτάρων
N.	τῷ νέκταρι	τοῖς νέκταρσι(ν)
G.	τὸ νέκταρ	τὰ νέκταρα
Š.	ὦ νέκταρ	ὦ νέκταρα

Veiksmažodinė sistema

Graikų veiksmažodžio laikų ir veikslų derinius indikatyve vaizduoja tokia lentelė:

Veikslas / Laikas	Būtasis	Esamasis	Būsimasis
Infektas (Ø)	Imperfectum	Praesens	Futūrum (I)
Perfektyvas	Aoristus	–
Perfektas	Plusquamperfectum	Perfectum	Futūrum III

Indoeuropeistai yra sudarę teorinę graikų kalbos galūnių lentelę, iš kurios gaunamos visos realiai aptinkamos senovės graikų kalbos veiksmažodžių formos.

Veiksmažodžių galūnės
Pirminės				Antrinės				Imperatyvas
act.		med.-pass.		act.		med.-pass.		act.		med.-pass.
-ω, -μι*	-μεν	-μαι	-μεθα	-μ5	-μεν	-μην	-μεθα	–	–	–	–
-σι1	-τε	-σαι4	-σθε	-ς	-τε	-σο8	-σθε	-ε**	-τε	-σο9	-σθε
-τι2	-ντι3	-ται	-νται	-τ6	-ντ7	-το	-ντο	-τω	-ντων	-σθω	-σθων

Veikiant specifiniams graikų kalbos fonologijos dėsniams, kai kurios iš šių abstrakčiai rekonstruotų galūnių niekada neaptinkamos praktiškai.

¹ kartais trumpasis balsis žodžio gale išnyksta (προτί > πρός, οτι > ως ir pan.)

^{2, 3} *t > s įvairiose pozicijose (ypač Atikos tarmėje)

³ nosiniai balsiai prieš s išnyksta virsdami paprastais ilgaisiais balsiais (*ons > ūs, *ans > ās ir t. t.)

^{4, 8, 9} s dažnai tarp balsių išnyksta, o gretimi balsiai susilieja į naują garsą

⁵ *m > n žodžio gale

^{6, 7} klasikiniame graikų kalbos raidos periode fonotaktiniai dėsniai neleidžia žodžiams baigtis jokiais priebalsiais, išskyrus -ς, -ρ, -ν; dėl to -τ žodžio gale išnyksta

Pastabos

* -ω ir -μι yra dvi nesusijusios iš ide. prokalbės atskirai paveldėtos galūnės. -ω vartojama įprastiniuose veiksmažodžiuose, o -μι - atematiniuose veiksmažodžiuose

** be galūnės -ε, vartojama ir daugiau galūnių: -θι, -τι, -ον; galūnės nebuvimas taip pat gali žymėti imperatyvą (atematinėje asmenuotėje)

Esamojo laiko sistema

Esamojo laiko ststema apima Praesens, Imperfectum ir iš dalies Futurum (I). Visi trys iš šių laikų vartoja tuos pačius jungiamuosius balsius: -ο- prieš μ, ν bei -ε- prieš σ, τ.

Praesens (esamasis laikas)

Šis laikas reiškia veiksmą, vykstantį kalbamuoju metu arba apskritai (pvz., bendro pobūdžio teiginį, gyvenimo tiesą ir pan.). Jam vartojamos pirminės galūnės. Taigi atsižvelgę į graikų kalbos fonologinius procesus, gauname šitokias indikatyvo galūnes:

Praesens indicativi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-ω	θηρεύω	-ομεν	θηρεύομεν	-ομαι	θηρεύομαι	-όμεθα	θηρευόμεθα
*-εσι > -εις	θηρεύεις	-ετε	θηρεύετε	*-εσαι > -εαι > ηι > η	θηρεύη	-εσθε	θηρεύεσθε
*-ετι > -εσι > -ει	θηρεύει	*-οντι > -ονσι > ουσι	θηρεύουσι	-εται	θηρεύεται	-ονται	θηρεύονται

Konjunktyvas gaunamas pailginant jungiamąjį balsį indikatyve:

Praesens coniunctivi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-ω	θηρεύω	-ωμεν	θηρεύωμεν	-ωμαι	θηρεύωμαι	-ώμεθα	θηρευώμεθα
-ης	θηρεύης	-ητε	θηρεύητε	-η	θηρεύη	-ησθε	θηρεύησθε
-η	θηρεύη	-ωσι	θηρεύωσι	-ηται	θηρεύηται	-ωνται	θηρεύωνται

Optatyvas gaunamas pridedant priesagą -ι- , kuri susilieja su jungiamuoju balsiu į dvibalsį -οι-. Taigi galima sakyti, kad optatyvas sudaromas su priesaga -οι- ir antrinėmis galūnėmis:

Praesens optativi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-οιμι	θηρεύοιμι	-οιμεν	θηρεύοιμεν	-οίμην	θηρευοίμην	-οίμεθα	θηρευοίμεθα
-οις	θηρεύοις	-οιτε	θηρεύοιτε	*-οισο > -οιο	θηρεύοιο	-οισθε	θηρεύοισθε
-οι	θηρεύοι	-οιεν	θηρεύοιεν	-οιτο	θηρεύοιτο	-οιντο	θηρεύοιντο

Imperatyvas sudaromas įprastai:

Praesens imperativi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
–	–	–	–	–	–	–	–
-ε	θηρεύε	-ετε	θηρεύετε	*-εσο > -εο > -ου	θηρεύου	-εσθε	θηρεύεσθε
-έτω	θηρευέτω	-όντων	θηρευόντων	-έσθω	θηρευέσθω	-έσθων	θηρευέσθων

Imperfectum

Κaip jau buvo minėta, Imperfectum nuo Praesens skiriasi laiku (bet ne veikslu) ir egzistuoja tik indikatyve. Šis laikas / veikslas reiškia ilgai besitęsiantį arba besikartojantį veiksmą (bet kuriuo atveju veiksmas turi fono atspalvį ir nėra lokalizuotas laike).

Imperfectum sudaromas pridedant augmentą (kaip ir visiems būtiesiems laikams) ir jungiant antrines galūnes:

Imperfectum
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-ον	εθήρευον	-ομεν	εθηρεύομεν	-όμην	εθηρευόμην	-όμεθα	εθηρευόμεθα
-ες	εθήρευες	-ετε	εθηρεύετε	*-εσο > -εο > ου	εθηρεύου	-εσθε	εθηρεύεσθε
*-ετ > -ε	εθήρευε	*-οντ > -ον	εθήρευον	-ετο	εθηρεύετο	-οντο	εθηρεύοντο

Futūrum (būsimasis laikas)

Būsimasis laikas reikia būsimą veiksmą. Jis apima ir infektą, ir perfektyvą, t. y. ignoruoja veikslo skyrimą ir yra bene vienintelis tikras graikų kalbos laikas o ne laiko ir veikslo derinys. Taigi, pvz., δραμοῦμαι reiškia ir bėgsiu, ir bėgiosiu, bėginėsiu, ir pabėgsiu.

Futūrum nuo glaudžiau tarpusavyje susijusių Praesens ir Imperfectum skiriasi keliais svarbiais aspektais:

• jam sudaryti vartojama priesaga -σ- (kaip ir aoristui)
• jis turi atskiras aktyvo, medialio ir pasyvo formas (kaip ir aoristas)
• jis neturi konjunktyvo ir imperatyvo (dėl to manoma, kad futūras gali būti atsiradęs vėliau, nei kiti laikai / veikslai)

Futūrum formos nuo Praesens formų skiriasi tik tuo, kad tarp kamieno ir galūnės įsprausta priesaga -σ-.

Futūrum pasyvas nuo medialio skiriasi tuo, kad dar papildomai tarp kamieno ir -σ- įsprausta priesaga -θη-.

Futūrum indicativi
act.				med.				pass.
sg.		pl.		sg.		pl.		sg.		pl.
-σω	θηρεύσω	-σομεν	θηρεύσομεν	-σομαι	θηρεύσομαι	-σόμεθα	θηρευσόμεθα	-θήσομαι	θηρευθήσομαι	-θησόμεθα	θηρευθησόμεθα
-σεις	θηρεύσεις	-σετε	θηρεύσετε	-ση	θηρεύση	-σεσθε	θηρεύσεσθε	-θήση	θηρευθήση	-θήσεσθε	θηρευθήσεσθε
-σει	θηρεύσει	-σουσι	θηρεύσουσι	-σεται	θηρεύσεται	-σονται	θηρεύσονται	-θήσεται	θηρευθήσεται	-θήσονται	θηρευθήσονται

Futūrum optativi
act.				med.				pass.
sg.		pl.		sg.		pl.		sg.		pl.
-σοιμι	θηρεύσοιμι	-σοιμεν	θηρεύσοιμεν	-σοίμην	θηρευσοίμην	-σοίμεθα	θηρευσοίμεθα	-θησοίμην	θηρευθησοίμην	-θησοίμεθα	θηρευθησοίμεθα
-σοις	θηρεύσοις	-σοιτε	θηρεύσοιτε	-σοιο	θηρεύσοιο	-σοισθε	θηρεύσοισθε	-θήσοιο	θηρευθήσοιο	-θήσοισθε	θηρευθήσοισθε
-σοι	θηρεύσοι	-σοιεν	θηρεύσοιεν	-σοιτο	θηρεύσοιτο	-σοιντο	θηρεύσοιντο	-θήσοιτο	θηρευθήσοιτο	-θήσοιντο	θηρευθήσοιντο

Aoristo sistema

Aoristas reiškia veiksmą, kuris yra įvykęs (t. y., užbaigtas, lokalizuotas, o ne išplitęs laike). Lietuvių kalboje tai atitinka būtąjį kartinį laiką su perfektyvinį atspalvį suteikiančiais priešdėliais, pvz., έδραμον (pabėgau, nubėgau ir pan.).

Aoristas, kaip ir futūras, sudaromas su priesaga -σ- bei jungiamuoju balsiu -α- (formantas -σα-). Kadangi tai būtasis laikas, jis naudoja augmentą ir antrines galūnes. Svarbesni bruožai:

• aktyvas, pasyvas ir medialis turi atskiras formas
• pasyvas nuo medialio (kaip ir futūre) skiriasi priesaga -θη-, taip pat tuo, kad vartoja aktyvines galūnes

Aoristi indicativi
act.				med.				pass.
sg.		pl.		sg.		pl.		sg.		pl.
-σα	εθήρευσα	-σαμεν	εθηρεύσαμεν	-σάμην	εθηρευσάμην	-σάμεθα	εθηρευσάμεθα	-θην	εθήρευθην	-θημεν	εθηρεύθημεν
-σας	εθήρευσας	-σατε	εθηρεύσατε	*-σασο > -σαο > -σω	εθηρεύσω	-σασθε	εθηρεύσασθε	-θης	εθήρευθης	-θητε	εθηρεύθητε
*-σατ > -σε	εθήρευσε	*-σαντ > -σαν	εθήρευσαν	-σατο	εθηρεύσατο	-σαντο	εθηρεύσαντο	-θη	εθήρευθη	-θησαν	εθηρεύθησαν

Konjunktyvas (act. ir med.) sudaromas imant tas pačias esamojo laiko konjunktyvo galūnes ir tarp jų bei kamieno įspraudžiant aoristo priesagą -σ-. Šitaip sudarant pasyvą, priesagos -θη- balsis -η- susilieja pagal graikų kalbos kontrakcijos taisykles:

• η + ω = ω
• η + η = η

Aoristi coniunctivi
act.				med.				pass.
sg.		pl.		sg.		pl.		sg.		pl.
-σω	θηρεύσω	-σωμεν	θηρεύσωμεν	-σωμαι	θηρευσωμαι	-σώμεθα	θηρευσώμεθα	*-θήω > -θω	θηρευθω	*-θήωμεν > -θωμεν	θηρευθωμεν
-σης	θηρεύσης	-σητε	θηρεύσητε	-ση	θηρεύση	-σησθε	θηρεύσησθε	*-θήης > -θης	θηρεύθης	*-θήητε > -θητε	θηρευθητε
-ση	θηρεύση	-σωσι	θηρεύσωσι	-σηται	θηρεύσηται	-σωνται	θηρεύσωνται	*-θήη > -θη	θηρευθη	*-θήωσι > -θωσι	θηρευθωσι

Optatyvas (act. ir med.) padaromas papildoma priesaga -ι- (pass. -ιη-). Taigi act. ir med. jai susiliejus su jungiamuoju balsiu -α- gaunamas junginys -σαι-, kurį faktiškai galima laikyti aoristo optatyvo formantu (kaip -οι- Praesens atveju). Pasyve -θη- sutrumpėja iki -θε-, bet daugiskaitoje vėl vartojama priesaga -ι-. Gretimi balsiai susilieja į dvibalsius.

Aoristi optativi
act.				med.				pass.
sg.		pl.		sg.		pl.		sg.		pl.
-σαιμι	θηρεύσαιμι	-σαιμεν	θηρεύσαιμεν	-σαίμην	θηρευσαίμην	-σαίμεθα	θηρευσααίμεθα	*-θέιην > -θειην	θηρευθειην	*-θειμεν > -θειμεν	θηρευθειμεν
-σαις	θηρεύσαις	-σαιτε	θηρεύσαιτε	*-σαισο > -σαιο	θηρεύσαιο	-σαισθε	θηρεύσαισθε	*-θειης > -θειης	θηρεύθειης	*-θειτε > -θειτε	θηρευθειτε
-σαι	θηρεύσαι	-σαιεν	θηρεύσαιεν	-σαιτο	θηρεύσαιτο	-σαιντο	θηρεύσαιντο	*-θειη > -θειη	θηρευθειη	*-θειεν > -θειεν	θηρευθειεν

Imperatyvas sudaromas įprastai, išskyrus vienaskaitos antrąjį asmenį: act. naudojama galūnė -σον, med. -σαι, pass. -θι (arba -τι, jei prieš galūnę esančiame skiemenyje yra aspirata θ).

Aoristi imperativi
act.				med.				pass.
sg.		pl.		sg.		pl.		sg.		pl.
–	–	–	–	–	–	–	–	-	-	-	-
-σον	θηρεύσον	-σατε	θηρεύσατε	-σαι	θηρεύσαι	-σασθε	θηρεύσασθε	-θητι	θηρεύθητι	-θητε	θηρεύθητε
-σάτω	θηρευσάτω	-σάντων	θηρευσάντων	-σάσθω	θηρευσάσθω	-σάσθων	θηρευσάσθων	-θήτω	θηρευθήτω	-θέντων	θηρευθέντων

Perfekto sistema

Perfekto sistema apima Perfectum, Plusquamperfectum ir Futurum (III). Visi šie perfekto sistemos laikai padaromi reduplikuojant kamieną pagal reduplikacijos taisykles, tai pagrindinis perfekto sistemos bruožas. Be reduplikacijos, dar papildomai gali būti naudojamos priesagos, augmentas ir t. t.

Visi perfekto sistemos laikai reiškia praeityje vykusio veiksmo rezultatą.

Perfectum

Perfectum yra perfekto sistemos esamasis laikas. Jis reiškia dabartinę būseną po praeityje įvykusio veiksmo.

Perfectum sudaromas prie reduplikuoto veiksmažodžio kamieno jungiant pirmines galūnes. Visoms perf. act. formoms vartojamas jungiamasis balsis -α- (kaip aoriste). Kai kurioms perf. act. formoms dar tarp kamieno ir jungiamojo balsio įterpiama priesaga -κ- (gauname silpnojo perfekto formantą -κα-). Med.-pass. formose galūnės jungiamos tiesiai prie kamieno (taigi formanto -κα- nėra).

Perfecti indicativi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-κα	τεθήρευκα	-καμεν	τεθηρεύκαμεν	-μαι	τεθήρευμαι	-μεθα	τεθηρεύμεθα
-κας	τεθήρευκας	-κατε	τεθηρεύκατε	-σαι	τεθήρευσαι	-σθε	τεθήρευσθε
-κε	τεθήρευκε	-κασι	τεθηρεύκασι	-ται	τεθήρευται	-νται	τεθήρευνται

Likusios nuosakos – konjunktyvas, optatyvas – padaromos dvejaip:

• perifrastiškai (analitiškai), t. y. vartojant samplaikinę formą, kurią sudaro reikiamas perfekto dalyvis (act. arba med.-pass.) ir atitinkama veiksmažodžio ειμί (būti) forma. Tai labiausiai paplitęs būdas
• dedant priesagą -κ- ir Praesens galūnes (sintetiškai). Taip daroma retai

Perfecti coniunctivi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-κω	τεθηρεύκω = τεθηρευκώς ω	-κωμεν	τεθηρεύκωμεν = τεθηρευκότες ωμεν	-μαι	τεθήρευμαι	-μεθα	τεθηρεύμεθα
-κης	τεθηρεύκης = τεθηρευκώς ης	-κητε	τεθηρεύκητε = τεθηρευκότες ητε	-σαι	τεθήρευσαι	-σθε	τεθήρευσθε
-κη	τεθηρεύκη = τεθηρευκώς η	-κωσι	τεθηρεύκωσι = τεθηρευκότες ωσι	-ται	τεθήρευται	-νται	τεθήρευνται

Perfecti optativi
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-κοιμι	τεθηρεύκοιμι = τεθηρευκώς είην	-κοιμεν	τεθηρεύκοιμεν = τεθηρευκότες ειμεν	-μαι	τεθήρευμαι	-μεθα	τεθηρεύμεθα
-κοις	τεθηρεύκοις = τεθηρευκώς είης	-κοιτε	τεθηρεύκοιτε = τεθηρευκότες είτε	-σαι	τεθήρευσαι	-σθε	τεθήρευσθε
-κοι	τεθηρεύκοι = τεθηρευκώς είη	-κοιεν	τεθηρεύκοιεν = τεθηρευκότες ειεν	-ται	τεθήρευται	-νται	τεθήρευνται

Plusquamperfectum

Plusquamperfectum yra perfekto sistemos būtasis laikas. Panašiai kaip ir Praesens sistemoje, Plusquamperfectum nuo Perfectum skiriasi laiku (bet ne veikslu) ir egzistuoja tik indikatyve. Jis reiškia buvusią būseną po praeityje įvykusio veiksmo.

Plusquamperfectum sudaromas prie reduplikuoto veiksmažodžio kamieno pridedant augmentą (nes tai būtasis laikas) ir jungiant antrines galūnes. Istoriškai susiklostė savotiškos pliuskvamperfekto galūnės, kurios ne visai aitinka tas, kurias numato bendrosios taisyklės. Visoms pluperf. act. formoms vartojamas jungiamasis balsis -ε-. Kadangi pluperf. yra išvestinė perf. forma, tai jeigu perf. act. turi priesagą -κ-, ją turės ir pluperf. act. Med.-pass. formose galūnės jungiamos tiesiai prie kamieno (taigi formanto -κε- nėra).

Plusquamperfectum
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
-κη	ετεθηρεύκη	-κεμεν	ετεθηρεύκεμεν	-μην	ετεθηρεύμην	-μεθα	ετεθηρεύμεθα
-κης	ετεθηρεύκης	-κετε	ετεθηρεύκετε	-σο	ετεθήρευσο	-σθε	ετεθήρευσθε
-κει	ετεθηρεύκει	-κεσαν	ετεθηρεύκεσαν	-το	ετεθήρευτο	-ντο	ετεθήρευντο

Futūrum III

Viskas, kas pasakyta praeitame skyrelyje apie Plusquamperfectum, galioja ir Futūrum III, tik tai yra būsimasis perfekto sistemos laikas (jis irgi egzistuoja tik indikatyve). Jis reiškia būsimą būseną po iki jos ateityje įvyksiančio veiksmo.

Futūrum III sudaromas šitaip:

• act. formos gaunamos perifrastiškai (analitiškai), t. y. vartojant act. perfekto dalyvį ir atitinkamą veiksmažodžio ειμί (būti) formą (šiuo atveju reikia veiksmaždžio būti būsimojo laiko, έσομαι)
• med.-pass. formos gaunamos sintetiškai, t. y. prie reduplikuoto veiksmažodžio kamieno jungiant pirmines galūnes (faktiškai futūro formantus – priesagą -σ-, po jos – Praesens galūnes).

Futūrum perfecti (III)
act.				med.-pass.
sg.		pl.		sg.		pl.
–	τεθηρευκώς έσομαι	–	τεθηρευκότες εσόμεθα	-σομαι	τεθηρεύσομαι	-σόμεθα	τεθηρευσόμεθα
–	τεθηρευκώς έση	–	τεθηρευκότες έσεσθε	-ση	τεθηρεύση	-σεσθε	τεθηρεύσεσθε
–	τεθηρευκώς έσται	–	τεθηρευκότες έσονται	-σεται	τεθηρεύσεται	-σονται	τεθηρεύσονται