Keli svarbūs sumų ir integralų sąryšiai


1. Pagalbinė nelygybė.

keisti
Tarkime, kad A ir B yra bet kokie neneigiami skaičiai, o   ir   – bet kokie du didesni už vienetą skaičiai ir   (tokius skaičius vadinsime jungtiniais). Tada
 
Rasime funkcijos   didžiausią reikšmę pustiesėje   Kadangi
  tai   kai   ir   kai x>1. Todėl funkcija turi maksimumą taške   o jos didžiausia reikšmė yra
 
Taigi su visais  
 
Paėmę paskutinėje nelygybėje  * ir padauginę abi nelygybės puses iš   gausime (10.26) nelygybę.
Tai atliekama šitaip:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

_______________________

* Čia laikome   Kai   (10.26) nelygybė aiški.

2. Helderio* nelygybė sumoms.

keisti
* Helderis (1859-1937) – vokiečių matematikas.
https://en.wikipedia.org/wiki/Hölder%27s_inequality#Notable_special_cases
Tarkime, kad   ir   yra bet kokie neneigiami skaičiai, o p ir   – tokie pat, kaip ir anksčiau. Tada teisinga nelygybė
 
kuri vadinama Helderio nelygybe sumoms.
Iš pradžių įrodysime štai ką: jeigu     – bet kokie neneigiami skaičiai, tenkinantys nelygybes
 
tai su tais skaičiais teisinga nelygybė
 
Iš tikrųjų, parašę visoms skaičių   ir   poroms (10.26) nelygybes ir susumavę tas nelygybes pagal i nuo 1 iki n, gausime
 
Taigi (10.29) nelygybė įrodyta.
Imkime dabar
  *
 
Nesunku įsitikinti, kad skaičiai   ir   tenkina (10.28) nelygybes, todėl tiems skaičiams teisinga (10.29) nelygybė. Ją galima užrašyti šitaip:
 
Iš paskutinės nelygybės išplaukia Helderio (10.27) nelygybė.
O iš (Paraboloido) lygybės išplaukia
 
Bet atsižvelgus, kad   ir   gauname:
 
Taigi, vis tiek gauname, kad (10.27) nelygybė teisinga, nes
 
Pastaba. Atskiru atveju, kai p=p'=2, Helderio nelygybė virsta šitokia:
 
(10.30) nelygybė vadinama Buniakovskio** nelygybe sumoms.

_______________________

* Laikome, kad bent vienas iš skaičių   ir bent vienas iš skaičių   nelygūs nuliui. Priešingu atveju (10.27) formulė akivaizdi.
** V. Buniakovskis (1804-1889) – rusų matematikas.

3. Minkovskio* nelygybė sumoms.

keisti
* H. Minkovskis (1864-1909) – vokiečių matematikas ir fizikas.
Tarkime, kad     – bet kokie neneigiami skaičiai, o skaičius p>1. Tada teisinga nelygybė
 
vadinama Minkovskio nelygybe sumoms. Visų pirma pertvarkykime sumą, esančią (10.31) nelygybės kairėje pusėje. Galima užrašyti
 
[ 
 
 ]
Kiekvienai iš dešinės pusės sumų taikysime Helderio nelygybę. Kadangi   ir   tai
 
 
Padaliję paskutinės nelygybės abi puses iš   gausime Minkovskio (10.31) nelygybę.
 
 
 
 
 

4. Integruojamos funkcijos modulio bet kurio teigiamo laipsnio integruojamumas.

keisti
Įrodysime šitokią teoremą.
10.7 teorema. Jei funkcija   yra integruojama segmente [a; b], tai funkcija   kai r – bet koks teigiamas skaičius, taip pat integruojama segmente [a; b].
Įrodymas. Teoremą užtenka įrodyti, kai   Iš tikrųjų, kai   funkciją   galima išreikšti sandauga   čia [r] – sveikoji r dalis, o r-[r]<1. Pagal 6 paragrafo 1 skirsnio 2 pastabą funkcija   integruojama segmente [a; b], todėl pagal 5 paragrafo   savybę ir funkcija   integruojama tame segmente. Bet tada, remiantis ta pačia savybe ir funkcijos   integruojamumu, funkcija   taip pat integruojama segmente [a; b]. Tad įrodysime teoremą, kai r<1. Pažymime   ir pastebime, kad p>1. Kadangi funkcija |f(x)| integruojama segmente [a; b], tai kiekvieną   atitinka toks šio segmento skaidinys T, kad
 
  (kai (b-a)<1)
čia   ir   reiškia funkcijos f(x) tiksliuosius rėžius daliniame segmente [ ]. Užtenka įrodyti, kad suma
 
yra mažesnė už  
Įvertinsime šią sumą, remdamiesi Helderio (10.27) nelygybe. Paėmę joje     gausime
 
[  t. y. (10.33).]
Dabar įrodysime, kad
 
Paskutinę nelygybę padaliję iš  *, gauname šitokią:
 
Jos teisingumu lengva įsitikinti, atsižvelgus į tai, kad   o p>1. Pasinaudoję (10.35) nelygybe ir lygybe
 
iš (10.34) nelygybės gauname
 
Iš čia, pasirėmę (10.32) nelygybe ir prisiminę, kad   turime
 
Teorema įrodyta.
(10.35.1) formulė gaunama sekančiu budu.
 
 
 
Pakeliame abi nelygybės puses p laipsniu.
 
Prisimename formulę
  (kai (b-a)<1).
Vadinasi,
 
nes   (b-a<1 ir p>1).
Taigi,
 
 

____________________

* Galime laikyti   Jeigu   tai   ir (10.35) nelygybė teisinga.

5. Helderio nelygybė integralams.

keisti
Tarkime, kad f(x) ir g(x) yra bet kokios dvi segmente [a; b] integruojamos funkcijos, o p ir p' – bet kokie du skaičiai, didesni už vienetą ir susiję sąryšiu   Tada teisinga nelygybė
 
vadinama Helderio nelygybe integralams. Pažymėsime, kad (10.36) nelygybės dešinės pusės integralai egzistuoja pagal 10.7 teoremą, o kairės pusės integralas – pagal 5 paragrafo   savybę.
Iš pradžių įrodykime šitokį teiginį: jeigu A(x) ir B(x) – dvi neneigiamos ir segmente [a; b] integruojamos funkcijos, tenkinančios nelygybes
 
tai
 
Iš tikrųjų bet kuriame segmento [a; b] taške x teisinga (10.26) nelygybė
 
Iš čia, remiantis 6 paragrafo   įverčiu ir (10.37) formulėmis,
 
(10.38) nelygybė įrodyta.
Paėmę
 
[  ir   yra konstantos.]
gauname šitokią nelygybę:
 
Kadangi pagal 6 paragrafo 1 skirsnio 2 pastabą
 
tai (10.36) Helderio nelygybė integralams įrodyta.


 
 
 
 
 


Pastaba. Atskiru atveju, kai p=p'=2, Helderio nelygybė integralams virsta šitokia:
 
ji vadinama Koši—Buniakovskio nelygybe integralams.

6. Minkovskio nelygybė integralams

keisti
Su bet kokiomis neneigiamomis ir segmente [a; b] integruojamomis funkcijomis f(x) ir g(x) ir bet kokiu skaičiumi p>1 teisinga šitokia nelygybė:
 
ji vadinama Minkovskio nelygybe integralams. Norint ją įrodyti, reikia pradėti nuo formulės
 
ir integralams, esantiems dešinėje tos formulės pusėje, taikyti Helderio nelygybę. Įrodymo detales paliekame skaitytojui.


Kadangi   ir   tai
 
 
Padaliję paskutinės nelygybės abi puses iš   gausime Minkovskio (10.40) nelygybę integralams.
 
 
 
 


Indukcijos metodu iš (10.40) nelygybės galima gauti nelygybę, kuri tinka n neneigiamų ir segmente [a; b] integruojamų funkcijų  
 

5 paragrafo trečia savybė

keisti
  Jei funkcijos f(x) ir g(x) integruojamos segmente [a; b], tai funkcijos f(x)+g(x), f(x)-g(x) ir   taip pat yra jame integruojamos ir
 
Pirmiausia įrodykime, kad funkcija   yra integruojama ir teisinga (10.8) formulė. Kad ir kokie būtų segmento [a; b] skaidinys bei taškai   integralinės sumos tenkina sąryšį
 
Kai egzistuoja dešinės pusės riba, egzistuoja ir kairės pusės riba. Todėl funkcija   yra integruojama, ir yra teisinga (10.8) formulė.
Dabar įrodysime, kad integruojamų funkcijų sandauga yra integruojama funckija. Kadangi funkcijos f(x) ir g(x) integruojamos segmente [a; b], tai jos tame segmente yra aprėžtos, taigi     Nagrinėkime bet kokį duotąjį segmento [a; b] skaidinį. Sakykime, x' ir x" – bet kokie dalinio segmento   taškai. Turime tapatybę
 
Kadangi
     
kai   yra funkcijų   f(x), g(x) svyravimai segmente   tai, remiantis parašyta tapatybe*,
 
Todėl
 
Kadangi f(x) ir g(x) yra integruojamos segmente [a; b], tai bet kokį duotąjį   atitinka toks šio segmento skaidinys T, kad   ir   Vadinasi,
 
Taigi integruojamų funkcijų sandauga yra integruojama funkcija.

_________________

* Toje tapatybėje taškus x' ir x" galima pasirinkti taip, kad kairė pusė kiek norima mažai skirtųsi nuo  


  Jei funkcija f(x) yra integruojama segmente [a; b], tai funkcija   ( ) integruojama tame segmente ir
 
Iš tikrųjų funkcijų f(x) ir cf(x) integralinės sumos skiriasi pastoviu daugikliu c. Todėl funkcija cf(x) integruojama ir teisinga (10.9) formulė.

Paragrafas 6. Integralų įverčiai. Vidurinės reikšmės formulės

keisti

1. Integralų įverčiai.

keisti
Šiame skirsnyje nurodysime, kaip įvertinami apibrėžtiniai integralai, kurių pointegralinės funkcijos tenkina vienokias ar kitokias sąlygas.
  Tarkime, kad integruojama segmente [a; b] funkcija   jame yra neneigiama. Tada
 
Iš tikrųjų kiekviena tokios funkcijos integralinė suma yra neneigiama. Todėl integralinių sumų riba   taip pat neneigiama.
1 pastaba. Jeigu   integruojama segmente [a; b] ir   tai
 
Iš tikrųjų funkcija   yra neneigiama ir integruojama segmente [a; b]. Todėl   Iš čia aišku, kad
 
  Jei funkcija   tolydi, neneigiama ir nėra tapačiai lygi nuliui segmente [a; b], tai
 
Kadangi funkcija   yra neneigiama ir nėra tapačiai lygi nuliui, tai segmente [a; b] yra toks taškas   kad   Tada pagal teoremą apie tolydžiosios funkcijos ženklo pastovumą galima rasti tokį segmentą [p; q], kuriam priklauso taškas   kad jame funkcijos   reikšmės bus ne mažesnės už skaičių k>0. Todėl pagal 1 pastabą
 
Pagal apibrėžtinių integralų savybę  
 
Kadangi   ir   (čia  ), tai
 
  Jei funkcijos   ir   integruojamos segmente [a; b] ir   visame segmente, tai
 
Iš tikrųjų funkcija   integruojama segmente [a; b]. Iš čia, pasinaudoję   savybe, gauname nurodytą įvertį.
2 pastaba. Jei funkcija   integruojama segmente [a; b], tai funkcija   jame taip pat integruojama, ir
 
Iš pradžių įrodykime, kad integruojamos funkcijos f(x) modulis |f(x)| yra integruojamas. Pažymėkime   ir   funkcijos f(x) tiksliuosius rėžius segmente  , o   ir   – modulio |f(x)| tiksliuosius rėžius tame pačiame segmente. Lengva įsitikinti, kad   (užtenka išnagrinėti tris galimus atvejus: 1)   ir   neneigiami, 2)   ir   neteigiami, 3)     [2) atveju   ir   todėl  ]). Iš gautos nelygybės išplaukia, kad   Todėl, jei tam tikro skaidinio   tai to paties skaidinio   t. y. funkcija |f(x)| tenkina pakankamą integruojamumo sąlygą*.
Dabar įrodysime mus dominantį įvertį. Kadangi   tai
 
Tai ir reiškia, kad
 

________________________

* Iš to, kad funkcija |f(x)| yra integruojama, dar neišplaukia f(x) integruojamumas. Pavyzdžiui, funkcija   neintegruojama segmente [0; 1], tuo tarpu   – integruojama tame segmente funkcija.


  Sakykime, funkcijos   ir   yra integruojamos segmente [a; b] ir   Jeigu M ir m yra tikslieji funkcijos   rėžiai segmente [a; b], tai
 
(10.11) formulė išplaukia iš to, kad visiems x iš segmento [a; b] yra teisingos nelygybės   (žr. šio skirsnio   įvertį ir 5 paragrafo   savybę).

2. Pirmoji vidurinės reikšmės formulė.

keisti
Tarkime, kad funkcija   yra integruojama segmente [a; b], o m ir M yra jos tikslieji rėžiai tame segmente. Tada yra toks skaičius   tenkinantis nelygybes   kad
 
Paėmę   ir atsižvelgę į tai, kad   iš (10.11) gauname
 
Skaičių   pažymėję raide   gauname (10.12) formulę.


8.5 teorema. Sakykime, funkcija   tolydi segmente [a; b] ir tos funkcijos reikšmės   ir   įgyjamos segmento galuose, yra skirtingo ženklo (pvz.,  ). Tada segmento [a; b] viduje yra taškas   kuriame funkcijos reikšmė lygi nuliui.
8.6 teorema. Sakykime, funkcija   yra tolydi segmente [a; b] ir     Jei C – bet koks skaičius, esantis tarp A ir B, tai segmente [a; b] yra toks taškas   kad  
Įrodymas. Užtenka išnagrinėti atvejį, kai   o C nesutampa nei su skaičiumi A, nei su skaičiumi B. Konkretumo dėlei tarkime, kad A<B ir A<C<B. Sudarykime funkciją   Ta funckija yra tolydi segmente [a; b] (kaip tolydžiųjų funkcijų skirtumas) ir to segmento galuose įgyja skirtingų ženklų reikšmes:
 
Pagal 8.5 teoremą segmento [a; b] viduje yra toks taškas   kad   Todėl   Teorema įrodyta.
8.7 (pirmoji Vejerštraso) teorema. Jei funkcija   tolydi segmente [a; b], tai ji tame segmente yra aprėžta.
[Pavyzdžiui, funkcija f(x)=1/x pusintervalyje (0; 10] yra tolydi, bet segmente [0; 10] nėra tolydi (sąlygoje pasakyta segmentas, o ne pusintervalis), nes dalyba iš nulio negalima. O jei imti reikšmes artimas nuliui, kaip 0.0001, tai tom reikšmėm artėjant prie nulio, funkcijos f(x)=1/x reikšmės artės prie begalybės ir tokia funkcija nėra aprėžta. Be to, ši funkcija (f(x)=1/x) nėra tolygiai tolydi pusintervalyje (0; 10], nes su labai mažu skirtumu   prie 0 ant Ox ašies yra labai didelis skirtumas   funkcijos f(x)=1/x. Funkcija   taip pat nėra tolygiai tolydi intervale   nes esant mažam argumento pasikeitimui, gali būti labai didelis funkcijos   reikšmės pasikeitimas. Pavyzdžiui, kai argumento (x reikšmės) pasikeitimas yra 0.1, tai   t. y.   pasikeitimas yra labai didelis, dėl to ji ir nėra tolygiai tolydi. Tolygiai tolydi funkcija pusintervalyje   yra   nes   0.00004999999875.
Pastebėsime, kad   Kartais (arba beveik visada) taip dauginti mintyse lengviau nei kaip mokina mokykloje.]
8.8 (antroji Vejerštraso) teorema. Jei funkcija   yra tolydi segmente [a; b], tai tame segmente pasiekia savo tikslųjį viršutinį ir tikslųjį apatinį rėžį (t. y. segmente [a; b] yra tokie taškai   ir   kad    ).


Jei funkcija   yra tolydi segmente [a; b], tai egzistuoja tokie segmento taškai p ir q, kad   ir   (žr. 8.8 teoremą). Todėl pagal 8.6 teoremą segmente [p; q], taigi ir segmente [a; b] yra toks taškas   kad   Tuomet (10.12) formulė atrodo šitaip:
 
Ji vadinama pirmąja vidurinės reikšmės formule.

3. Pirmoji apibendrinta vidurinės reikšmės formulė.

keisti
Įrodysime šitokį teiginį. Tarkime, kad funkcijos   ir   yra integruojamos segmente [a; b], o m ir M yra   tikslieji rėžiai segmente [a; b]. Be to, tarkime, kad funkcija   (arba  ) visame segmente [a; b]. Tada yra toks skaičius   tenkinantis nelygybes   kad
 
Skyrium imant, jeigu   tolydi segmente [a; b], tai jame yra toks skaičius   kad
 
(10.15) formulė vadinama pirmąja apibendrinta vidurinės reikšmės formule.
Įrodysime (10.14) formulę. Jeigu   tai remiantis (10.11) nelygybe,   Tada vietoje   galima imti bet kokį skaičių. Jeigu   tai, padaliję (10.11) nelygybę iš   gausime
 
Pažymėję skaičių   raide   gausime (10.14) formulę.
Jeigu f(x) yra tolydi segmente [a; b], tai, kad ir koks būtų skaičius   tarp m ir M, tame segmente yra toks taškas   kad   t. y. (10.14) formulė virsta (10.15) formule.
4 pastaba. Jei funkcija f(x) nėra tolydi, tai (10.15) formulė, apskritai kalbant, nėra teisinga.

4. Antroji vidurinės reikšmės formulė.

keisti
Teisingas šitoks teiginys. Jei segmente [a; b] funkcija   yra monotoniška, o   integruojama, tai jame yra toks skaičius   kad
 
(10.16) formulė vadinama antąja vidurinės reikšmės, arba Bonė*, formule. Suformuluotas teiginys įrodytas šio skyriaus 2 priede.
[Paraboloido pastaba. Tame antro priedo įrodyme yra kažkas teisingo, bet bendrai paėmus (10.16) formulė yra neteisinga.]


_____________

* Bonė (1819–1892) – prancūzų matematikas.

2 PRIEDAS

keisti

6 paragrafo 4 skirsnio teiginio įrodymas

keisti
Dar kartą suformuluosime 6 paragrafo 4 skirsnio teiginį.
Jei segmente [a; b] funkcija   yra monotoniška, o funkcija   integruojama, tai jame yra toks skaičius   kad
 
* Patogumo dėlei paliekame ankstesnį formulės numerį.


Iš pradžių įrodysime pagalbinį teiginį.
Abelio** lema. Tarkime, kad   ir   – bet kokie skaičiai. Jei sumos   visiems   yra tarp A ir B (sumos   yra tarp A ir B), tai suma   yra tarp skaičių   ir  
** N. H. Abelis (1802–1829) – norvegų matematikas.
Įrodymas. Turime     Todėl
 
 
Kadangi   ir   tai paskutiniame sąryšyje vietoj kiekvieno   iš pradžių parašę A, o po to B, gausime nelygybes
 
 
Pastebėję, kad reiškiniai laužtiniuose skliaustuose lygūs   gauname
 
Lema įrodyta.
Pastaba. Abelio lemos įrodyme pritaikėme sumos   transformaciją, paprastai vadinamą Abelio transformacija.


6 paragrafo 4 skirsnio teiginio įrodymas. Tarkime, kad funkcija g(x) nedidėja segmente [a; b] ir yra jame neneigiama. Kadangi funkcija   yra integruojama (žr. 5 paragrafo   savybę), tai
  čia  
Funkcijos f(x) tiksliuosius rėžius segmente   pažymėkime raidėmis   ir   Kadangi g(x) yra neneigiama, tai teisingos nelygybės
 
Bet g(x) nedidėja segmente [a; b], todėl skirtumas
 
nėra didesnis už skaičių   [g(a)>g(b)]. Kadangi funkcija f(x) yra integruojama, tai suma   nyksta, kai   Todėl iš (10.41) nelygybės išplaukia: kad ir kokie būtų skaičiai   tenkinantys nelygybes   kiekvienos iš sumų
 
riba, kad   yra integralas   Remiantis (10.12) formule, skaičius     galima parinkti taip, kad būtų  
Kadangi funkcija   (vietoje x gali būti bet kokia reikšmė iš segmento [a; b]) tolydi segmente [a; b], tai skaičius   yra tarp funkcijos F(x) tiksliojo apatinio rėžio m ir tiksliojo viršutinio rėžio M segmente [a; b].
[Paraboloido pataisymas.
Kadangi funkcija   (vietoje x gali būti bet kokia reikšmė iš segmento [a; b]) tolydi segmente [a; b], tai skaičius   yra tarp funkcijos F(x) tiksliojo apatinio rėžio m padauginto iš   ir tiksliojo viršutinio rėžio M padauginto iš   segmente [a; b].
Taip gaunama pagal (10.12.1) formulę, t. y.   nes (10.12.1) formulė yra tokia:
 ]
Imkime    
Kadangi   ir sumos   yra tarp m ir M, tai remiantis Abelio lema, suma   yra tarp mg(a) ir Mg(a) (čia  ).
[Paraboloido pataisymas.
Kadangi   ir sumos   yra tarp   ir   tai remiantis Abelio lema, suma   yra tarp   ir   (čia  ).]
Bet tada ir tos sumos riba, kai   yra tarp   ir   t. y. teisingos nelygybės
 
[Paraboloido pataisymas.
Bet tada ir tos sumos riba, kai   yra tarp   ir   t. y. teisingos nelygybės
 ]
Tolydžioji funkcija   įgyja kiekvieną reikšmę A, esančią tarp jos tiksliųjų rėžių m ir M, t. y. yra toks taškas   kad
 
Todėl
 
[Paraboloido pataisymas.
Tolydžioji funkcija   įgyja kiekvieną reikšmę A, esančią tarp reikšmių   ir   t. y. nėra tokio taško   kai   kad
 
Bet yra toks skaičius A,
 
kad iš
 
gauname
 
Bet visgi gali būti, kad kai (b-a)=1, tai tolydžioji funkcija   įgyja kiekvieną reikšmę A, esančią tarp reikšmių   ir   t. y. yra toks taškas   kai   kad
 
Čia  
Tada
 
čia  ]
Jei nedidėjanti funkcija g(x) įgyja ir neigiamų reikšmių, tai funkcija   yra nedidėjanti ir įgyja tik neneigiamas reikšmes. Todėl iš (10.42)
[Jei segmente [a; b] funkcija g(x)<0 ir yra nedidėjanti, tai [įprastai] g(a)>g(b) (bet jei g(x) funkcija yra horizontali tiesi linija, tada gali būti ir taip   t. y. tik horizontalioms tiesioms linijoms g(a)=g(b), kas irgi yra nedidėjanti funkcija) ir tada funkcija   intervale (a; b) ir yra nedidėjanti.]
 
[Taip neteisingai:
 
nes   ir todėl
 ]
Iš čia po nesudetingų pertvarkymų gauname (10.16) formulę.
 
[Bet pagal (10.42) formulę
 
Vadinasi,
 
 
Toks samprotavimas neteisingas, nes kairėje (10.D) lygybės pusėje   skirtas, kai integruojama su   o dešinėje (10.D) lygybės pusėje   skirtas, kai integruojama su g(x), todėl tie   yra visiškai skirtingi.]
[ 
 
 
 
 
 
Vadinasi, (10.16) formulė teisinga, remiantis išvesta (10.C) formule.]


[ Šiaip, pagalvojus, taip turėtų būti teisingai:
Tolydžioji funkcija   įgyja kiekvieną reikšmę A, esančią tarp reikšmių   ir   t. y. yra toks taškas   kad
 
 
[pagal
 
ir
 ]
Ir iš
 
ir
 
(taip neteisingai:  )
gaunasi
 
t. y.
 
Gavome, kad kai   yra iš intervalo (a; b), tai
 
T. y. gavome (10.15) formulę ir nieko daugiau. (Ir tai dar nežinoma ar   yra mažiau už  ).
Bet (10.B) formulėje   ir  
Todėl galima rasti tokį   kad
 
(10.42) formulė įrodyta.


Taip pat turėtų būti teisinga ir tai:
 
T. y.
 
arba
 
  Renkantis, slankiojant   reikšmę intervale (a; b) galima gauti anything, tame tarpe ir  
Turint galvoje (10.14) ir (10.15) formules:
 
 
Ir turint galvoje, kad
 
nes pagal (10.15) formulę, atsižvelgiant į tai, kad g(a)>g(b), gauname:
 
Ir jeigu (b-a)>1, tai (10.A) formulė garantuotai teisinga.
Vadinasi, (10.42) formulė teisinga, kai  
  ]