Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1842 1843 m. 1844
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
3 gubernijos

Lietuva 1843 metais

Įvykiai

keisti
Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1843-07-13 Rusijos imperija [1] Gardino gubernija, Vilniaus gubernija Įsigaliojo 1842-12-30 caro įsakymu atlikta Šiaurės vakarų krašto gubernijų pertvarka. Jos metu reformuotos Gardino ir Vilniaus gubernijos, iš dalies paliečiant ir gretimas gubernijas.

Teritorija

keisti

Suskirstymas buvo reformuotas, jos teritorija priklausė kelioms gubernijoms – didžioji dalis buvo 3 gubernijose.[2]

Prūsijos Karalystė

keisti
Provincija Apygarda Apskritis
Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje
Prūsijos provincija 2 iš 4 apygardų Gumbinės apygarda 4 iš 16 apskričių Lankos apskritis Mažoji dalis šiauriniame pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante
Ragainės apskritis Mažoji dalis šiauriniame krašte, dešiniajame Nemuno krante
Šilutės apskritis Didžioji dalis, išskyrus pietvakarinį pakraštį kairiajame Nemuno krante
Tilžės apskritis Didesnė šiaurinė dalis dešiniajame Nemuno krante
Karaliaučiaus apygarda 1 iš 20 apskričių Klaipėdos apskritis Visa

Rusijos Imperija

keisti

Suskirstymas carinėje Rusijoje 1843 m. po administracinių reformų, įskaitant lietuvių etnines žemes:

Gardino gubernija (dalis) Gardino apskritis
Kauno gubernija Kauno apskritis
Panevėžio apskritis (buvusi Upytės)
Raseinių apskritis
Šiaulių apskritis
Telšių apskritis
Vilkmergės apskritis
Zarasų apskritis
Kuršo gubernija (dalis) Gruobinios apskritis (Palangos ir Šventosios ruožas)
Suvalkų gubernija Augustavo apskritis
Marijampolės apskritis
Naumiesčio apskritis
Seinų apskritis
Suvalkų apskritis
Vilkaviškio apskritis
Vilniaus gubernija (išsamiau) Ašmenos apskritis
Dysnos apskritis
Lydos apskritis
Švenčionių apskritis (buvusi Užnerio)
Trakų apskritis [3]
Vileikos apskritis
Vilniaus apskritis

Žemėlapiai

keisti

Šaltiniai

keisti
  1. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 443 psl.
  2. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 24 psl.
  3. Atkurta 1842 m. po to, kai 1839 m. buvo panaikinta.