Lietuvos metraštis/1877/Min/Bab
1877 m. Babruisko apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 22 valsčiai.
Valsčiai
keistiValsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]
Valsčius | Seniūnijos | Gyvenvietės | Kiemai | Gyventojai |
---|---|---|---|---|
Азаричская – Azaryčų valsčius | 4 | 16 | 319 | 2615 |
Бацевичская – Bacevičų valsčius | 5 | 25 | 409 | 4851 |
Бортникская – Bortnikų valsčius | 6 | 20 | 519 | 5425 |
Брожская – Brožos valsčius | 7 | 35 | 351 | 4045 |
Глусская – Glusko valsčius | 9 | 33 | 502 | 4456 |
Горбацевичская – Harbacevičų valsčius | 5 | 32 | 386 | 3451 |
Горковская – Horkų valsčius | 6 | 10 | 474 | 4020 |
Городокская – Haradoko valsčius | 5 | 18 | 390 | 3369 |
Житинская – Žycino valsčius | 4 | 10 | 401 | 3078 |
Заболотская – Zabalacės valsčius | 7 | 18 | 562 | 4397 |
Замошская – Zamošos valsčius | 4 | 11 | 214 | 2314 |
Качеричская – Kačeryčų valsčius | 4 | 16 | 341 | 2721 |
Любоничская – Liuboničų valsčius | 5 | 15 | 355 | 4985 |
Лясковичская – Liaskavičų valsčius | 8 | 26 | 434 | 3722 |
Новодорогская – Novyja Darohų valsčius | 5 | 21 | 421 | 3784 |
Осовецкая – Asaveco valsčius | 9 | 22 | 375 | 3795 |
Паричская – Paryčų valsčius | 7 | 28 | 683 | 4820 |
Рудобѣльская – Rudobielkos valsčius | 9 | 35 | 570 | 4693 |
Свислочская – Svisločiaus valsčius | 4 | 17 | 303 | 2999 |
Степская – Sciapų valsčius | 8 | 18 | 399 | 3990 |
Турковская – Turkų valsčius | 7 | 27 | 629 | 6890 |
Чернинская – Černino valsčius | 4 | 23 | 442 | 3930 |
Iš viso: | 132 | 476 | 9479 | 88 350 |
Gyvenvietės
keistiInformacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]
Šaltiniai
keisti- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 56–57 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 62–63 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).