Lietuvos metraštis/1877/Min/Moz

1877 m. Mozyriaus apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 21 valsčius.

Valsčiai

keisti

Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]

Valsčius Seniūnijos Gyvenvietės Kiemai Gyventojai
Березовская – Berezovės valsčius 7 8 215 2053
Буйновичская – Buinavičų valsčius 8 ? 299 2530
Грабовская – Hrabavo valsčius 3 ? 159 1296
Дзяковичская – Dziakavičų valsčius 7 9 336 3074
Житковичская – Žytkavičų valsčius 6 13 498 3133
Комаровичская – Kamarovičų valsčius 10 14 390 3436
Копаткевичская – Kapatkevičų valsčius 14 18 705 4750
Лаховская – Lachvos valsčius 5 8 324 2985
Лельчицкая – Lelčycų valsčius 8 11 331 2142
Ленинская – Lenino valsčius 13 25 432 3842
Лучицкая – Lučycų valsčius 3 4 163 1222
Лясковичская – Liaskavičų valsčius 10 11 381 2479
Мелешкевичская – Mialeškavičų valsčius 7 11 226 2165
Михалковская – Michalkų valsčius 13 30 517 3562
Петриковская – Petrykavo valsčius 12 19 442 3572
Скородненская – Skarodnajės valsčius 9 40 404 2741
Слободо-Скрыгаловская – Skryhalavo Slabados valsčius 22 36 681 6301
Тонежская – Tonežo valsčius 12 19 536 3358
Туровская – Turovo valsčius 25 35 1502 7275
Хорская – Chorsko valsčius 9 12 368 4405
Чучевицкая – Čučavičų valsčius 2 3 128 1136
Iš viso: 205 344 9037 67 457

Gyvenvietės

keisti

Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]

Šaltiniai

keisti
  1. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 58 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 66 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).