Lietuvos metraštis/1877/Min/Nau

1877 m. Naugarduko apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 24 valsčiai.

Valsčiai

keisti

Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]

Valsčius Seniūnijos Gyvenvietės Kiemai Gyventojai
Вересковская – Veraskavos valsčius 5 17 345 4217
Вселюбская – Useliubo valsčius 4 39 489 4371
Городечнянская – Haradzečnos valsčius 4 52 647 5962
Городзейская – Haradzejos valsčius 6 33 980 7461
Городищская – Haradziščos valsčius 5 60 702 6466
Даревская – Daravos valsčius 6 48 890 8491
Еремичская – Jaremičų valsčius 5 27 918 8047
Жуховичская – Žukavičių valsčius 6 22 951 7651
Кореличская – Kareličų valsčius 4 28 707 5367
Кошелевская – Kašalevos valsčius 5 69 690 6466
Крживошинская – Kryvošyno valsčius 4 16 260 2921
Любчанская – Liubčios valsčius 5 24 700 7336
Мирская – Myriaus valsčius 5 18 867 6760
Негневичская – Niahnevičų valsčius 3 27 658 5719
Новомышская – Naujosios Myšos valsčius 6 32 734 6522
Островская – Astravo valsčius 4 16 361 4411
Почаповская – Pačapavos valsčius 4 46 609 6726
Райчанская – Raicos valsčius 5 39 481 5307
Сновская – Snovo valsčius 5 30 622 6148
Стволовичская – Stalovičų valsčius 5 30 816 11681
Цыринская – Cyryno valsčius 5 39 771 6106
Черниховская – Černichavos valsčius 4 20 586 5821
Щорсовская – Ščorsų valsčius 3 26 537 5175
Ястребжемблянская – Jastrambelio valsčius 3 20 397 3716
Iš viso: 111 778 15 718 148 848

Gyvenvietės

keisti

Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]

Šaltiniai

keisti
  1. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 60–61 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 66–67 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).