Lietuvos metraštis/1877/Min/Pin

1877 m. Pinsko apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 23 valsčiai.

Valsčiai

keisti

Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]

Valsčius Seniūnijos Gyvenvietės Kiemai Gyventojai
Доброславская – Dabraslaukos valsčius 7 12 292 2944
Дубойская – Dubajės valsčius 20 36 696 7140
Жабицкая – Žabčycų valsčius 14 18 470 5096
Кожанъ-Городецкая – Kažan Haradoko valsčius 10 10 676 4994
Кухоцковольская – Kuchicka Volios valsčius 10 21 668 6962
Лемешевичская – Lemiaševičų valsčius 9 29 327 3985
Логишинская – Lahišyno valsčius 6 9 277 2596
Лунинская – Lunino valsčius 7 11 463 3773
Любешевская – Liubešivo valsčius 15 36 662 5814
Морочанская – Moročnės valsčius 11 24 552 5416
Пинковичская – Pinkavičų valsčius 5 12 343 3292
Плотницкая – Plotnicos valsčius 7 16 447 3298
Погостъ-Загородская – Užmiesčio Pahosto valsčius 10 11 421 4104
Порѣчская – Parečos valsčius 12 20 484 5300
Радчицкая – Radčycko valsčius 8 14 474 5043
Святовольская – Sviataja Volios valsčius 8 11 385 3838
Ставокская – Stavoko valsčius 8 15 371 3964
Столинская – Stolino valsčius 5 11 385 2944
Телеханская – Celiachanų valsčius 8 12 451 4403
Теребежовская – Cerabiažovo valsčius 6 13 336 3088
Угриничская – Uhrynyčių valsčius 7 14 473 4667
Хоинская – Choinos valsčius 14 25 540 5004
Хотыничская – Chatyničų valsčius 8 9 280 3036
Iš viso: 215 389 10 473 100 701

Gyvenvietės

keisti

Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]

Šaltiniai

keisti
  1. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 59 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 67–68 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).