Lietuvos metraštis/1877/Min/Reč

1877 m. Rečycos apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 23 valsčiai.

Valsčiai

keisti

Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]

Valsčius Seniūnijos Gyvenvietės Kiemai Gyventojai
Автютевичская – Auciukų valsčius 12 16 623 3979
Брагинкая – Brahino valsčius 23 24 1297 6835
Василевичская – Vasilevičų valsčius 11 12 751 4561
Горвольская – Horvalės valsčius 12 15 471 2336
Деражицкая – Dziaražyčų valsčius 10 10 690 3654
Дерновичская – Dziornavičų valsčius 13 30 578 4143
Домановичская – Damanavičų valsčius 14 17 610 4128
Дудичская – Dudzičų valsčius 13 15 413 3084
Заспенская – Zaspos valsčius 9 12 541 3962
Iолчанская – Jolčos valsčius 11 13 498 3504
Карпавичская – Karpavičų valsčius 17 21 551 3212
Крюковичская – Krukavičų valsčius 13 19 477 4020
Лоевская – Lojevo valsčius 7 7 604 3561
Малодушская – Maladušos valsčius 10 10 326 2520
Микуличская – Mikuličų valsčius 19 21 858 4860
Наровлянская – Naroulios valsčius 19 29 748 5051
Ровенско-Слободская – Rovenskaja Slabados valsčius 16 20 665 4884
Ручаевская – Ručajoukos valsčius 12 12 438 2795
Савичская – Savičių valsčius 16 18 824 5045
Хойникская – Choinikų valsčius 17 24 859 7260
Холмечская – Cholmečo valsčius 18 18 808 4967
Юревичская – Juravičų valsčius 18 22 763 4195
Якимово-Слободская – Jakimava Slabados valsčius 11 20 580 3145
Iš viso: 321 405 14 973 95 701

Gyvenvietės

keisti

Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]

Šaltiniai

keisti
  1. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 57–58 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 68–69 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).