Lietuvos metraštis/1877/Mog/Čer
1877 m. Čerykavo apskritis priklausė Mogiliavo gubernijai, joje buvo 16 valsčių.
Valsčiai
keistiValsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]
| Valsčius | Seniūnijos | Gyvenvietės | Kiemai | Gyventojai |
|---|---|---|---|---|
| Братьковичская – Bratkavičų valsčius | 15 | 21 | 542 | 3547 |
| Бѣлицкая – Belicos valsčius | 26 | 30 | 678 | 4609 |
| Долговичская – Douhavičų valsčius | 27 | 36 | 773 | 4675 |
| Должанская – Douhajės valsčius | 20 | 21 | 921 | 6247 |
| Дубровицкая – Dubravicos valsčius | 12 | 19 | 694 | 4266 |
| Комаровичская – Kamarovičų valsčius | 18 | 30 | 783 | 5126 |
| Кошанская – Kašanų valsčius | 21 | 28 | 726 | 5682 |
| Краснопольская – Krasnapolės valsčius | 14 | 21 | 710 | 4407 |
| Кричевская – Kryčavo valsčius | 7 | 16 | 797 | 4765 |
| Лобановская – Labanaukos valsčius | 12 | 16 | 708 | 4651 |
| Мхиничская – Mchiničų valsčius | 13 | 13 | 682 | 4412 |
| Новоельнинская – Naujosios Jelnios valsčius | 12 | 19 | 715 | 4798 |
| Палужская – Palužo valsčius | 14 | 21 | 917 | 5740 |
| Самотѣевичская – Samatevičų valsčius | 19 | 17 | 983 | 5776 |
| Старинская – Starynkos valsčius | 10 | 14 | 433 | 3113 |
| Студенецкая – Studzianeco valsčius | 14 | 14 | 858 | 5549 |
| Iš viso: | 254 | 336 | 11 920 | 77 363 |
Gyvenvietės
keistiInformacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]
Šaltiniai
keisti- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 90 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 99 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).