Wikibooks

Lietuvos metraštis/1919

< Lietuvos metraštis
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1918 ← 1919 m. → 1920
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1919 metais

Įvykiai

keisti
Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1919-05-28 Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 5, poz. 40 Vilniaus apygarda Iš dalies Vilniaus apskrities sudarytas Vilniaus miestas apskrities teisėmis.
1919-06-07 Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 5, poz. 41 Vilniaus apygarda Apygarda patvirtinta Rytų Lenkijos regiono sudėtyje su 7 apskritimis: Ašmenos apskritis, Gardino apskritis, Lydos apskritis, Naugarduko apskritis, Švenčionių apskritis, Trakų apskritis, Vilniaus apskritis.[1]
1919-06-28 Versalio sutartis Tarptautinė I pasaulinio karo pabaigos sutartis, numačiusi ir teritorinius kai kurių valstybių pokyčius 28 sutarties punktas numatė, kaip Rytų Prūsija bus padalinama kitoms šalims.[2][3][4]

The boundaries of East Prussia, with the reservations made in Section IX (East Prussia) of Part III, will be determined as follows:

  • from a point on the coast of the Baltic Sea about 1½ kilometres north of Probbernau church in a direction of about 159° East from true North: a line to be fixed on the ground for about 2 kilometres;
  • thence in a straight line to the light at the bend of the Elbing Channel in approximately latitude 54° 19½' North, longitude 19° 26' East of Greenwich;
  • thence to the easternmost mouth of the Nogat River at a bearing of approximately 209° East from true North;
  • thence up the course of the Nogat River to the point where the latter leaves the Vistula (Weichsel);
  • thence up the principal channel of navigation of the Vistula, then the southern boundary of the Kreis of Marienwerder, then that of the Kreis of Rosenberg eastwards to the point where it meets the old boundary of East Prussia;
  • thence the old boundary between East and West Prussia, then the boundary between the Kreise of Osterode and Neidenburg, then the course of the river Skottau downstream, then the course of the Neide upstream to a point situated about 5 kilometres west of Bialutten being the nearest point to the old frontier of Russia;
  • thence in an easterly direction to a point immediately south of the intersection of the road Neidenburg–Mlava with the old frontier of Russia: a line to be fixed on the ground passing north of Bialutten;
  • thence the old frontier of Russia to a point east of Schmalleningken, then the principal channel of navigation of the Niemen (Memel) downstream, then the Skierwieth arm of the delta to the Kurisches Haff;
  • thence a straight line to the point where the eastern shore of the Kurische Nehrung meets the administrative boundary about 4 kilometres south-west of Nidden;
  • thence this administrative boundary to the western shore of the Kurische Nehrung.
1919-07-31 Veimaro konstitucija Vokietija Vokietijos steigiamasis susirinkimas priėmė Veimaro konstituciją – taip buvo įkurta Vokietijos Respublika, dar žinoma kaip Veimaro respublika. Ją sudarė 15 žemių (Anhaltas, Badenas, Bavarija, Braunšveigas, Hesenas, Lipė, Meklenburgas-Štrėlicas, Meklenburgas‑Šverinas, Oldenburgas, Prūsija, Saksonija, Šaumburgas-Lipė, Tiuringija, Valdekas, Viurtembergas) ir 3 laisvieji miestai (Brėmenas, Hamburgas, Liubekas).[5]
1919-08-12 Dz.Pr.P.P. 1919 nr 64 poz. 385 Antroji Lenkijos Respublika 1919-08-01 nutarimu buvusiose Prūsijos žemėse įsteigiamos 2 Vakarų vaivadijos – Pamario vaivadija ir Poznanės vaivadija.
1919-08-14 Dz.Pr.P.P. 1919 nr 65 poz. 395 Antroji Lenkijos Respublika 1919-08-02 nutarimu buvusiose 10 Lenkijos Kongreso karalystės gubernijų įsteigiamos 5 Centro vaivadijos:
  • Balstogės vaivadija – 12 apskričių (1 362 884 gyventojai): Augustów (89 764), Białystok (231 548), Bielsk (181 623), Kolno (80 517), Łomża (124 049), Ostrów (100 695), Ostrołęka (92 143), Sejny (87 579), Suwałki (100 701), Sokółka (115 155), Szczuczyn (72 971), Wysoko-Mazow. (86 139);
  • Kelcų vaivadija – 16 apskričių (2 623 148 gyventojai): ...
  • Liublino vaivadija – 19 apskričių (2 406 932 gyventojai): ...
  • Lodzės vaivadija – 13 apskriių (2 436 710 gyventojų): ...
  • Varšuvos vaivadija – 23 apskritys (2 515 226 gyventojai): ...
  • Varšuvos miestas vaivadijos teisėmis.
1919-07 – 1919-09? Vilniaus apygarda Apygardai priskirta 8-oji apskritis – Vileikos apskritis.
1919-10-06 Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 25, poz. 257 Vilniaus apygarda Apygardai priskirta 9-oji apskritis – Breslaujos apskritis.
1919-10-10 Savivaldybių įstatymas Lietuvos Respublika Lietuva padalinta į 20 apskričių, 4 miestų apskritis, 300 valsčių. Miesteliai, kuriuose gyveno bent 3 tūkstančiai gyventojų, galėjo tvarkytis valsčiaus teisėmis kaip atskira savivalda.[6]
1919-11-06 Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 26, poz. 275 Vilniaus apygarda Apygardai priskirta 10-oji apskritis – Dysnos apskritis.

Teritorija

keisti

Suskirstymas buvo reformuotas, Lietuvoje sudarant 20 apskričių. Dalis dabartinės Lietuvos žemių buvo Lenkijos teritorijoje.

Lietuvos Respublika

keisti

1919 m. pradžioje iki administracinės reformos Lietuvoje buvo šios apskritys (skliausteliuose nurodomi centrai):

Reforma

keisti

1919 m. viduryje atlikta administracinė-teritorinė reforma, kai liepos 1 d. priimtas įstatymas[7], kuriame buvo įvardyti apskričių centrai ir jas sudarantys valsčiai. Vietovardžių rašyba netaisyta. 1919 m. lapkričio 24 d. Pasvalio apskritis pervadinta Biržų apskritimi.[8]

Apskričių centrai:

Pastaba: * pažymėti apskričių centrai, kurių sienos įstatyme numatomos nustatyti vėliau, „būtent, po okupacijos, kuomet bus galima, pradėti valsčių organizaciją“.

Valsčiai

keisti

Lenkijos Respublika

keisti
Vaivadijų regionas Vaivadija Apskritis
Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje
Centrinės vaivadijos 1 iš 6 vaivadijų Balstogės vaivadija (išsamiau) 3 iš 12 apskričių Augustavo apskritis Labai maža šiaurės rytinė dalis
Seinų apskritis Rytinė dalis
Suvalkų apskritis Rytinė dalis
Rytinė Lenkija 1 iš 3 apygardų Vilniaus apygarda (išsamiau) 8 iš 10 apskričių Ašmenos apskritis Maža šiaurės vakarinė dalis?
Breslaujos apskritis Vakarinė dalis
Dysnos apskritis Maža vakarinė dalis?
Gardino apskritis Maža šiaurinė dalis
Lydos apskritis Maža šiaurinė dalis
Švenčionių apskritis Didžioji dalis
Trakų apskritis Visa
Vilniaus apskritis Didžioji dalis

Vokietijos Respublika

keisti
Provincija Apygarda Apskritis
Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje
Rytų Prūsijos provincija
(36 988 km²) [9]		 2 iš 3 apygardų Gumbinės apygarda 4 iš 14 apskričių Lankos apskritis Mažoji dalis šiauriniame pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante
Ragainės apskritis Mažoji dalis šiauriniame krašte, dešiniajame Nemuno krante
Šilutės apskritis Didžioji dalis, išskyrus pietvakarinį pakraštį kairiajame Nemuno krante
Tilžės apskritis Didesnė šiaurinė dalis dešiniajame Nemuno krante
Karaliaučiaus apygarda 1 iš 16 apskričių Klaipėdos apskritis Visa
Klaipėdos miestas Visas

Žemėlapiai

keisti

Šaltiniai

keisti
  1. ↑ Bożena Łazowska. Spis ludności na ziemiach wschodnich Rzeczypospolitej Polskiej w 1919 r. Wiadomości Statystyczne. The Polish Statistician, 2019, vol. 64, 10, 63–76.
  2. ↑ https://en.wikisource.org/wiki/Treaty_of_Versailles/Part_II#Article_28
  3. ↑ https://guides.loc.gov/treaty-of-versailles
  4. ↑ http://www.austlii.edu.au/au/other/dfat/treaties/1920/1.html
  5. ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/weimaro-respublika/
  6. ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 9
  7. ↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
  8. ↑ Nr. 15 // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. ?, psl. ?.
  9. ↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1920%7Clog8
Gauta iš „https://lt.wikibooks.org/w/index.php?title=Lietuvos_metraštis/1919&oldid=34115“