Lietuvos metraštis/1924
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
1923 ← | 1924 m. | → 1925 |
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
??? |
Lietuva 1924 metais
Įvykiai
keistiData | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
---|---|---|---|
1924-05-08 | Ambasadorių konferencija, Klaipėdos krašto konvencija | Klaipėdos kraštas | Konferencija pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją, kuria Lietuvai autonomijos teisėmis buvo perduotas Klaipėdos kraštas. |
Teritorija
keistiSuskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys su 324 valsčiais, pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.
Lietuvos Respublika
keisti- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
Lenkijos Respublika
keistiVaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | |||
---|---|---|---|---|---|
Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija (išsamiau) | 2 iš 14 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis |
Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | ||||
Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija | 2 iš 7 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys |
Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | ||||
Vidurio Lietuva | 6 iš 8 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | ||
Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | ||||
Dunilovo apskritis? | Neaišku | ||||
Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | ||||
Vilniaus miestas | Visas | ||||
Vilniaus-Trakų apskritis | Visa |
Vokietijos Respublika
keisti- Rytų Prūsijos provincija – 38 510 km² [1]
Žemėlapiai
keistiGeležinkeliai
keistiLietuva
keistiKlaipėdos krašte nuo 1924 m. birželio 1 d. traukiniai vykdavo 3 maršrutais:[2]
- Kretinga–Klaipėda:
- Kretinga (Crottingen) – Kretingos GS
- Bajorai (Bajoren) – Bajorų GS
- Kretingalė (Dt. Crottingen) – Kretingalės GS
- Kopustai (Clauspuszen) – Kopūstų GS
- Kalotė (Kollaten) – Kalotės GS
- Giruliai (Försterei) – Girulių GS
- Klaipėda (Memel) – Klaipėdos GS
- Klaipėda–Pagėgiai:
- Klaipėda (Memel) – Klaipėdos GS
- Rimkai (Carlsberg) – Rimkų GS
- Mickai (Mitzken) – Mickų GS
- Priekulė (Prökuls) – Priekulės GS
- Vilkyčiai (Wilkieten) – Vilkyčių GS
- Kukoraičiai (Kukoreiten) – Kukorų GS
- Žemaitkiemis (Szameitkehmen) – Žemaitkiemio GS
- Šilutė (Heydekrug) – Šilutės GS
- Juknaičiai (Jugnaten) – Juknaičių GS
- Kugeliai (Kugeleit) – Kūgelių GS
- Usėnai (Mädewald) – Usėnų GS
- Stoniškiai (Stonischken) – Stoniškių GS
- Anužiai (Jecksterken) – Anužių GS
- Pagėgiai (Pogegen) – Pagėgių GS
- Pagėgiai–Tauragė:
- Pagėgiai (Pogegen) – Pagėgių GS
- Pavilkiai (Powilken) – Pavilkių GS
- Gudai (Gudden) – Gudų GS
- Geniai (Culmen-Jennen) – Genių GS
- Kamščiai (Kampspowilken) – Kamščių GS
- Griežpelkiai (Gröszpelken) – Griežpelkių GS
- Lauksargė (Laukszargen) – Lauksargių GS
- Pažerūnai (Poszeruny) – Požerūnų GS
- Tauragė (Tauroggen) – Tauragės GS
Lenkija
keistiŠaltiniai
keisti- ↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1924%7Clog7
- ↑ Lietuvos Gelžkeliai. – „Klaipėdos žinios“, 1924-05-23.