Wikibooks

Lietuvos metraštis/1946

< Lietuvos metraštis
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1945 ← 1946 m. → 1947
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1946 metais

Įvykiai

keisti
Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1946-04-24 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 244 LTSR Sudaromos 4 naujos apskritys:
1946-04-29 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 248 Kauno miestas Praplečiamos Kauno miesto ribos, perduodant teritorijas iš Kauno apskrities (prie miesto prijungti Lampėdžiai, Veršvai, Pažaislis, Petrašiūnai). Priedas Nr. 1 – miesto ribų planas, priedas Nr. 2 – miesto ribų aprašymas:
  1. Pietų riba. Pradžia: Nemuno upės kairiajame krante, pradžioje sienos, einančios tarp: Pakalniškių kaimo valstiečio Juodžio ir valstiečio Baranausko žemių. Riba išvesta:
    1. Siena, einančia tarp: Pakalniškių kaimo valstiečio Juodžio ir valstiečio Baranausko žemių, aukštyn į kalną, perkertant pakeliui Kauno–Žiegždrių vieškelį ir Kauno–Vaišvydavos plentą; toliau nuo plento dešiniąja (žiūrint iš Kauno) nusavinimo juostos siena iki Vaišvydavos buvusio dvaro žemių; toliau siena, einančia tarp Vaišvydavos buvusio dvaro žemių ir Pakalniškių kaimo žemių iki tos sienos susidūrimo su 1925 m. išparceliuoto Armališkių dvaro siena.
    2. Siena, einančia tarp: 1925 m. išparceliuoto Armališkių dvaro sklypų Nr. 13, 12, 9, 8, 7, iš vienos šalies, ir Pakalniškių kaimo, Plikakalnių vienkiemio, Naujųjų Pakalniškių kaimo – iš antros šalies.
    3. Siena, einančia tarp: 1927 m. išskirstyto vienkiemiais Armališkių kaimo sklypų Nr. 5, 1, 2, 3 žemių iš vienos šalies, ir Naujųjų Pakalniškių vienkiemiu (Z. Daškevičiaus, K. Klisevičiaus ir K. Čekanausko), A. Panemunės valdinio palivarko žemių – iš antros šalies.
    4. Siena, einančia tarp: 1930 m. išparceliuoto Panemunės palivarko sklypo Nr. 5 žemių, iš vienos šalies, ir Panemunės parapijos pievos, Prendzeliavos vienkiemio žemių – iš antros šalies.
    5. Siena, einančia tarp: Gynybos Liaudies Komisariato žemės (IV forto baterijos), iš vienos šalies, ir Prendzeliavos vienkiemio (Rugieniaus) žemių – iš antros šalies.
    6. Siena, einančia tarp: 1930 m. išparceliuoto Panemunės palivarko sklypo Nr. 8, iš vienos šalies, ir Prendzeliavos vienkiemių (Rugieniaus ir Bregšteino) – iš antros šalies; toliau siena, einančia tarp IV forto žemės ir Prendzeliavos vienkiemio (Rugieniaus) žemių.
    7. Siena, einančia tarp: Prendzeliavos vienkiemio Benduraičio žemių, iš vienos šalies, ir to paties vardo vienkiemių Rugieniaus, Šimakonio ir Rokų kaimo valstiečio J. Buzos žemių – iš antros šalies.
    8. Siena, einančia tarp: Rokų kaimo servitutinių sklypų Nr. 22, 21, 20, 19, A. Paužos, 17, 15, 14 iki Jėsios, iš vienos šalies, ir Rokų kaimo valstiečių, Plikakalnio kaimo valstiečio J. Škėmos ir Rokų kaimo valstiečio J. Gužo žemių – iš antros šalies, iki Jėsios upės.
    9. Jėsios upės vagos viduriu aukštyn iki geležinkelio nusavinimo juostos priėjimo prie kairiojo Jėsios upės kranto.
    10. Perkertama geležinkelio nusavinimo juosta, vienoje pusėje ties: Jėsios upės kairiuoju krantu (toje vietoje, kur prieina Marviliaus buvusio dvaro sklypo Nr. 9 pietų išsikišimas), ir antroje pusėje ties: pradžia sienos, einančios tarp to pat dvaro parceliacijos sklypo Nr. 2 ir Karkazų kaimo sklypo Nr. 35; toliau siena, einančia tarp: Karkazų kaimo sklypų Nr. 35, 39, 40, 37, 36, 34, 33, 20, 19 žemių, iš vienos šalies, ir 1924 m. išparceliuoto Marviliaus dvaro sklypų Nr. 2, 3, 10, 8 žemių – iš antros šalies; toliau to pat kaimo sklypų Nr. 19, 18, 17, 16 ir 2 sienomis, iš vienos šalies, ir Zagrados buvusio dvaro, Zagrados viensėdžio, Jurėniškių viensėdžio žemių – iš antros šalies.
    11. Siena, einančia tarp: Jurėniškių viensėdžio, Zagrados buvusio dvaro žemių, iš vienos šalies, ir Senavos kaimo žemių – iš antros šalies.
    12. Siena, einančia tarp: Naugardiškių kaimo žemių ir 1923 m. išparceliuoto Naugardiškių dvaro sklypų Nr. 24, 23 (kertant Garliavos plentą), 21, 14, 15, 7, 6.
    13. Siena, einančia tarp: 1924 m. išparceliuoto Tirkeliškių-Kirkeliškių dvaro sklypo Nr. 14, iš vienos šalies, ir Naugardiškių kaimo valstiečių B. Pabalio ir V. Povilaičio sklypų – iš antros šalies.
    14. Siena, einančia tarp: 1924 m. išparceliuoto Tirkeliškių-Kirkeliškių dvaro sklypų Nr. 15, 1 ir II forto žemių; toliau Marvelės upelio vaga žemyn iki kairiajame krante prieinančios prie upelio Kazliškės ir Noreikiškių buvusių dvarų žemių sienos.
    15. Siena, einančia tarp: 1925 m. išparceliuoto Noreikiškių dvaro sklypų Nr. 12, D, 11, 9, 8, 4, 3, iš vienos šalies, ir Kazliškių kaimo, Karkiškių buvusio dvaro žemių – iš antros šalies.
    16. Siena, einančia tarp: Karkiškių buvusio dvaro žemių ir plento nusavinimo juostos kairiosios pusės (žiūrint iš Kauno); toliau siena, einančia tarp: 1925 m. išparceliuotų Marvos dvaro ir Ringvaldiškių palivarko sklypų Nr. 58, 54, 52, 53 žemių – iš vienos šalies, ir Miraniškės bei Karkiškių buvusių dvarų žemių – iš antros šalies; toliau sienomis, einančiomis tarp: 1925 m. išparceliuotų Marvos dvaro ir Ringvaldiškių palivarko sklypų Nr. 53, 24, 14 – iš vienos šalies, ir tos pat parceliacijos sklypų Nr. 51 23, 13, 12 – iš antros šalies; toliau tos pat parceliacijos sklypo Nr. 12 rytine siena ir toliau ta pačia kryptimi per valstybinį mišką, šlaitu žemyn iki Nemuno kranto; toliau Nemuno vagos viduriu žemyn iki Nemuno ir Nevėžio upių santakos.
  2. Šiaurės vakarų riba. Pradžia: Nevėžio ir Nemuno upių santaka. Riba išvesta:
    1. Nevėžio upės vagos viduriu nuo santakos aukštyn iki Platupio upelio žiočių, kairiajame Nevėžio krante.
    2. Platupio upelio vaga nuo žiočių aukštyn; toliau siena, einančia tarp: Aukštųjų Kaniukų ir Romuvos kaimų žemių; toliau siena, einančia tarp: Romuvos kaimo sklypų Nr. 23, 27 iki vieškelio Babtai–Kaunas.
    3. Vieškelio Babtai–Kaunas dešiniąja nusavinimo juostos siena (žiūrint Kauno link) iki Liucijanavos vienkiemio (P. Budrio) žemės sienos; toliau siena, einančia tarp: Romainių-Julijanavos buvusio dvaro žemių, iš vienos šalies, ir Liucijanavos vienkiemio (P. Budrio), Žemutinių Romainių buvusio dvaro (buvusio X forto rajonas), 1924 m. išparceliuoto Linkuvos dvaro sklypo Nr. 12, Šilainių kaimo valstiečių ir 1924 m. išparceliuoto Linkuvos dvaro sklypų Nr. 96, 95, 94, 93, 92, 86 žemių – iš antros šalies; toliau siena, einančia tarp: Liucijanavos vienkiemio (D. Bukausko), iš vienos šalies, ir 1924 m. išparceliuoto Linkuvos dvaro sklypo Nr. 101 – iš antros šalies.
    4. Siena, einančia tarp: Giraičių kaimo žemių, iš vienos šalies, ir Liucijanavos vienkiemio (D. Bukausko), Vijukų kaimo žemių, Žemaitkiemio kaimo žemių iki susidūrimo su Žemaičių plentu – iš antros šalies
    5. Nuo Žemaičių plento pradedant, siena, einančia tarp: Žemaitkiemio kaimo žemių, iš vienos šalies, ir Kumpių kaimo žemių, Šakių buvusio dvaro žemių – iš antros šalies.
    6. Siena, einančia tarp: Šakių kaimo žemių, iš vienos šalies, ir Sargėnų kaimo žemių – iš antros šalies, iki Neries upės dešiniojo kranto.
    7. Neries upės vagos viduriu aukštyn iki kairiajame krante einančios sienos tarp: Vaištariškės kaimo ir Pelainių kaimo pievų žemės.
  3. Rytų riba. Pradžia: Neries upės kairiajame krante pradžioje sienos, einančios tarp: Vaištariškių kaimo ir Pelainių kaimo pievų žemės. Riba išvesta:
    1. Siena, einančia tarp Vaištariškių kaimo žemių, iš vienos pusės, ir Pelainių kaimo pievų žemių, Kauno miškų urėdijos valstybinio miško žemės kvartalo Nr. 144, iš kitos šalies. Toliau siena, einančia tarp Kleboniškio valstybinio miško žemių sklypo, iš vienos šalies, ir Narėpų kaimo valstiečio K. Mickevičiaus žemės sklypo, iš kitos šalies; toliau tiesia linija per Kleboniškio valstybinio miško žemės sklypą, išparceliuotą 1930 m., iki Ukmergės plento ir per jį į Biruliškių kaimo sklypų Nr. 11, 7 ribą.
    2. Toliau siena, einančia Biruliškių kaimo valstiečių P. Brunauskienės, J. ir J. Andriuškevičių žemės sklypų, iš vienos šalies, ir to pat kaimo valstiečių E. Jaruševičienės, O., M. ir R. Romeikių, S. Grivačiausko ir S. Vilkevičiaus žemių sklypų, iš kitos šalies; toliau siena eina tarp Kauno miškų urėdijos valstybinio miško, iš vienos pusės, ir Biruliškių, Dovalgonių ir Naujasėdžių kaimų valstiečių žemių, iš kitos šalies, iki Vieškūnų kaimo žemių.
    3. Toliau siena, einančia tarp: Vieškūnų kaimo valstiečių žemių, iš vienos šalies, ir Naujasėdžių kaimo valstiečių žemių ir Opnarų buvusio dvaro sklypo Nr. 1, iš antros šalies, iki geležinkelio Palemonas–Kaunas nusavinimo juostos.
    4. Toliau geležinkelio Palemonas–Kaunas nusavinimo juostos dešiniąja (žiūrint į Kauną) siena iki Petrogrado kaimo žemių, čia tą juostą statmenai perkerta ir eina geležinkelio nusavinimo juostos kairiąja siena, iš vienos šalies, ir Vieškūnų kaimo žemės sklypų Nr. 35, 36 sienomis – iš antros šalies; toliau Vieškūnų kaimo žemių sienomis tarp: to kaimo sklypų Nr. 36, 37, 38, 39, 40, 51, 52, 53, iš vienos šalies, ir to pat kaimo sklypų Nr. 41, 50 – iš antros šalies, toliau skersai vieškelio Kaunas–Rumšiškės, vieškelio pietų riba link Kauno iki: Vieškūnų kaimo sklypo Nr. 68 ir išparceliuoti Pažaislio dvaro sklypo Nr. 6 sienos, toliau šių sklypų bendra riba iki Nemuno upės vagos vidurio (išparceliuoto Pažaislio dvaro sklypus Nr. 6, 8 paliekant miesto ribose).
    5. Nemuno upės vagos viduriu žemyn iki kairiajame krante einančios sienos tarp: Pakalniškių kaimo valstiečio Juodžio ir valstiečio Baranausko žemių.
1946-08-03 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 301 „Dėl LTSR gyvenamųjų vietovių klasifikavimo“ LTSR Nutariama klasifikuoti gyvenvietes:
  1. Visas LTSR gyvenamąsias vietoves suskirstyti į 2 kategorijas – miesto tipo vietoves ir kaimo tipo vietoves.
  2. Miesto tipo vietovėms priskirti miestus, kurortus ir vasarvietes, išvardytus priede.
  3. Visas likusias gyvenamąsias vietoves (miestelius, kaimus, vienkiemius, kurortus ir vasarvietes) laikyti kaimo tipo vietovėmis.
  4. Priede nurodytos miesto tipo vietovės (skliausteliuose – apskritys):
    1. Miestai (54):
      1. Respublikinio pavaldumo (5): Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai;
      2. Apskritinio pavaldumo (49): Anykščiai (Utenos), Alytus (Alytaus), Biržai (Biržų), Druskininkai (Varėnos), Eišiškės (Trakų), Jonava (Kauno), Joniškis (Joniškio), Jurbarkas (Raseinių), Kaišiadorys (Kaišiadorių), Kalvarija (Marijampolės), Kėdainiai (Kėdainių), Kybartai (Vilkaviškio), Kretinga (Kretingos), Kudirkos Naumiestis (Šakių), Kupiškis (Kupiškio), Kuršėnai (Šiaulių), Lazdijai (Lazdijų), Lentvaris (Trakų), Mažeikiai (Mažeikių), Marijampolė (Marijampolės), Naujoji Vilnia (Vilniaus), Pabradė (Švenčionių), Pagėgiai (Pagėgių), Palanga (Kretingos), Pasvalys (Biržų), Plungė (Telšių), Priekulė (Klaipėdos), Prienai (Prienų), Radviliškis (Šiaulių), Raseiniai (Raseinių), Rokiškis (Rokiškio), Rusnė (Šilutės), Skuodas (Kretingos), Smalininkai (Pagėgių), Šakiai (Šakių), Šeduva (Panevėžio), Šilutė (Šilutės), Švenčionėliai (Švenčionių), Švenčionys (Švenčionių), Tauragė (Tauragės), Telšiai (Telšių), Trakai (Trakų), Ukmergė (Ukmergės), Utena (Utenos), Varėna (Varėnos), Vilkaviškis (Vilkaviškio), Virbalis (Vilkaviškio), Zarasai (Zarasų), Žagarė (Joniškio).
    2. Kurortai (2): Birštonas (Prienų), Likėnai (Biržų).
    3. Vasarvietės (5): Juodkrantė (Klaipėdos), Kačerginė (Kauno), Kulautuva (Kauno), Nida (Klaipėdos), Preila (Klaipėdos).
1946-12-31 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 398 Kauno miestas 1946-04-29 įsako priedo Nr. 2 pakeitimas (praplėstos miesto ribos). Naujųjų Kauno miesto ribų aprašymas (sklypų numeracija paimta iš buvusio Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos departamento žemėtvarkos planų):
  • Laikant pradiniu punktu tašką kairiajame Nemuno krante, ežioje, skiriančioje Pakalniškių kaimo valstiečių Juodžio ir Baranausko žemes, riba eina į pietus šių dviejų vienkiemių ežia (valstiečio Juodžio žemė įeina į miestą) iki jos sankirtos su Kaunas–Vaišvydava.
  • Toliau riba eina dešiniąja plento puse (Kauno–Vaišvydavos kryptimi) iki Vaišvydavos ūkio žemės. Toliau į pietvakarius ežia tarp Vaišvydavos ūkio ir Pakalniškių kaimo žemės iki Armališkių kaimo ribos.
  • Toliau riba eina pietų kryptimi siena, einančia tarp Armališkių kaimo sklypų Nr. 13, 12, 9, 8, 7, 5, 1, 2, 3 ir Pakalniškių kaimo, Plikakalnių vienkiemio, Naujųjų Pakalniškių kaimo ir A. Panemunės vienkiemio. Toliau riba eina Bevardės upės šiauriniu krantu iki sienos su V baterija (baterijos teritorija įeina į miesto ribas). Toliau į vakarus siena tarp A. Panemunės vienkiemio ir Prendzeliavos žemių iki sienos su IV fortu, toliau į pietus grioviu iki kelio į Rokų plytinę ir toliau – šiuo keliu iki Rokų plytinės žemių. Toliau riba eina į šiaurę siena tarp Rokų kaimo sklypų Nr. 17, 15 ir į pietvakarius laukų keliu, einančiu siena tarp Rokų kaimo žemių ir Pajiesio ūkio sklypų Nr. 1, 2, 4, 5 ir toliau į vakarus ir į šiaurę ta pačia siena iki Jiesios upelio. Toliau riba eina vakariniu Jiesios upelio krantu iki geležinkelio, o po to į šiaurę geležinkelio nusavinimo juostos vakarų siena iki Karkazų kaimo sklypo Nr. 24 ir miško ribos. Toliau į vakarus, siena tarp Karkazų kaimo sklypų Nr. 24, 22, 10, 9, 7 link III forto. Toliau III forto rytų, pietų ir vakarų siena ir į vakarus N. Fredos ūkio sklypų Nr. 3, 2 siena. Toliau riba eina pietų ir pietvakarių siena tarp III forto baterijų ir Julijanavos kaimo iki II forto, perkirsdama plentą Kaunas–Garliava. Toliau į šiaurę II forto pietų ir vakarų siena iki Marvelės upelio, o paskui Marvelės upelio vaga iki I forto sienos. Toliau į šiaurę plentu iki sienos su I fortu, paskui pasuka to pat forto pietų, vakarų ir šiaurės sienomis. Toliau Marvelės upelio vaga iki N. Marvelės kaimo sienos. Toliau į vakarus N. Marvelės kaimo pietų siena, o paskui Marvos ūkio (vaikų namai Nr. 5) pietų siena iki sienos su Marvos ūkio sklypu Nr. 2. Toliau eina sklypo Nr. 2 rytų siena ir tęsiasi iki Nemuno upės vidurio. Toliau žemyn Nemuno upės vagos viduriu iki N. Kaniūkų kaimo žemių dešiniajame krante. Toliau N. Kaniūkų kaimo sienomis sklypo Nr. 23 rytų siena ir sklypų Nr. 21, 19, 17, 16, 15, 14, 13, 12, 11 pietų siena, o paskui sklypų Nr. 11 A, 1 rytų siena. Toliau sklypų Nr. 1, 2, 3, 4 šiaurės siena ir paskui į šiaurę sklypo Nr. 5 siena ir to paties sklypo bei sklypų Nr. 6, 7 šiaurės siena iki sienos su Romainių ūkio sklypu Nr. 27. Toliau Romainių ūkio sklypo Nr. 27 vakarų siena ir to paties sklypo šiaurine siena. Toliau į pietryčius plentu Romainiai–Kaunas (plento šiaurės rytų puse) iki Liucijanavos vienkimio, o paskui Liucijanavos vienkiemio šiaurės siena ir toliau į šiaurę ir į šiaurės rytus Žemutinių Romainių ūkio siena. Toliau į šiaurės rytus Linkuvos kaimo sklypo Nr. 12 siena ir jo tęsiniu per Šalainių kaimo žemę iki Linkuvos kaimo sklypo Nr. 96 sienos pradžios. Toliau Linkuvos kaimo sklypų Nr. 96, 95, 94, 93, 92, 86, 101 vakarų siena ir paskui Linkuvos kaimo sklypų Nr. 101, 100, 99, 98, 97, 25 šiaurės vakarų siena. Toliau Linkuvos kaimo sklypų Nr. 25, 24, 23, 22, 21, 36, 37, 38, 39, 40, 42 pietryčių siena, paskui į pietus Linkuvos kaimo sklypų Nr. 42, 41 rytų siena iki sienos su Sargėnų ūkiu. Toliau Sargėnų ūkio šiaurės siena iki Neries upės vagos vidurio. Toliau riba eina aukštyn Neries upės vagos viduriu iki Kleboniškių kaimo žemių pietų sienos, o toliau pietų kryptimi Kleboniškių kaimo pietų siena. Toliau pietų siena tarp Naujasodžių kaimo iki Naujasodžių–Biruliškių kelio, po to minėtojo kelio vakarų puse iki sienos su mišku. Toliau miško vakarų siena iki sienos su Muravos kaimu. Toliau Muravos kaimo šiaurės siena iki Naujasodžių–Biruliškių kelio ir paskui to paties kelio vakar puse iki plento Jonava–Kaunas. Toliau Biruliškių–Palemono plento pietvakarių puse iki sienos su Girstupio kaimu. Toliau Girstupio kaimo sklypų Nr. 1, 2, 3, 8, 10, 11, 13, 14, 16, B, 92, 117, 118, 125, 132, 133, 134, 135 rytų siena iki geležinkelio nusavinimo juostos. Toliau geležinkelio nusavinimo juostos šiaurine siena iki Vieškūnų kaimo sklypo Nr. 41 šiaurės sienos. Toliau Vieškūnų kaimo sklypų Nr. 41, 50 šiaurės ir šiaurės rytų siena iki Petrašiūnų–Rumšiškių kelio, o paskui šio kelio šiaurės puse iki Vieškūnų kaimo sklypo Nr. 50 vakarų sienos ir, perkirsdama kelią, tęsiasi iki Pažaislio ūkio sienos. Toliau į pietus Pažaislio ūkio sklypų Nr. 6, 8 rytų siena iki Nemuno upės vidurio ir paskui žemyn vagos viduriu iki Pakalniškių kaimo valstiečių Juodžio ir Baranausko žemių bendros sienos, kur riba užsidaro.

Teritorija

keisti

Suskirstymas buvo reformuojamas, įvedant sovietinę tvarką.

Žemėlapiai

keisti

Geležinkeliai

keisti

Maršrutai

keisti

1946 m. vasarą įsigaliojo TSRS geležinkelio keleiviniai maršrutai.[1] Nurodytas stočių kilometražas, skliausteliuose nurodomos stotelės, kuriose traukiniai nesustodavo.

Ruožas Maršrutas Stotys
3. Minskas–Karaliaučius 29-30. Maskva–Vilnius–Karaliaučius 0 Maskvos GS – 243 Viazmos GS – 419 Smolensko GS – 538 Oršos GS – 750 Minsko GS 0 – 35 Radaškonių GS – 48 Aliachnovičų GS – 61 Ušos GS – 78 Maladečinos GS – 102 Zaliesės GS – 115 Smurgainių GS – 135 Ašmenos GS – 194 Vilniaus GS – 263 Kaišiadorių GS – 300 Kauno GS – 337 Kazlų Rūdos GS – 348 357 Pilviškių GS – 370 Vilkaviškio GS – 387 Virbalio GS – 399 Stalupėnų GS – 410 Trakėnų GS – 424 Gumbinės GS – 436 Jučių GS – 449 Įsruties GS – 460 Bubainių GS – 466 Norkyčių GS – 478 Puškiemio GS – 489 Vėluvos GS – 498 Tepliavos GS – 511 Lindenavos GS – 519 Levenhageno GS – 528 Lablaukio GS – 539 Karaliaučiaus GS
45-46. Vilnius–Karaliaučius 194 Vilniaus GS – 204 Panerių GS – (207 Vokės GS) – 212 Lentvario GS – (219 Kariotiškių GS) – Bevandeniškių GS – 229 Lazdėnų GS – 236 Baltamiškio GS – 238 Vievio GS – 254 Žaslių GS – 263 Kaišiadorių GS – 270 Pagirio GS – 280 Pravieniškių GS – (285 Kertupio GS) – 290 Palemono GS – (295 Amalių GS) – 300 Kauno GS – Aleksoto GS – 310 Garliavos GS – 320 Mauručių GS – 331 Jūrės GS – 337 Kazlų Rūdos GS – 348 Bagotosios GS – 357 Pilviškių GS – 364 Mažučių GS – 370 Vilkaviškio GS – 373 Simanėliškių GS – 380 Alvito GS – 387 Virbalio GS – 399 Stalupėnų GS – 410 Trakėnų GS – 424 Gumbinės GS – 436 Jučių GS – 449 Įsruties GS – 460 Bubainių GS – 466 Norkyčių GS – 478 Puškiemio GS – 489 Vėluvos GS – 498 Tepliavos GS – 511 Lindenavos GS – 519 Levenhageno GS – 528 Lablaukio GS – 539 Karaliaučiaus GS
47-48. Polockas–Gardinas Polocko GS – ... – 657 Pabradės GS – 699 Naujosios Vilnios GS – Vilniaus GS – 204 Panerių GS – 212 Lentvario GS 0 – 61 Varėnos GS – 140 Gardino GS
51-52. Gomelis–Vilnius 0 Gomelio GS – 90 Žlobino GS – 197 Asipovičų GS – 304 Minsko GS 0 – 12 Ždanovičų GS – 17 Ratomkos GS – 27 Bialorusės GS – 35 Radaškonių GS – 48 Aliachnovičų GS – 61 Ušos GS – 78 Maladečinos GS – 92 Prūdų GS – 102 Zaliesės GS – 115 Smurgainių GS – 127 Salų GS – 135 Ašmenos GS – 149 Gudagojo GS – 160 Šumsko GS – 165 Kenos GS – Pakenos GS – 177 Kyviškių GS – 185 Naujosios Vilnios GS – 188 Pavilnio GS – 194 Vilniaus GS
51-52. Vilnius–Klaipėda 194 Vilniaus GS – 204 Panerių GS – 212 Lentvario GS – 236 Baltamiškio GS – 238 Vievio GS – 254 Žaslių GS – 263 Kaišiadorių GS 0 – 23 Gaižiūnų GS – 125 Radviliškio GS – 145 Šiaulių GS – Klaipėdos GS
53-54. Vilnius–Ryga 194 Vilniaus GS – 204 Panerių GS – 212 Lentvario GS – 236 Baltamiškio GS – 238 Vievio GS – 254 Žaslių GS – 263 Kaišiadorių GS 0 – 23 Gaižiūnų GS – 125 Radviliškio GS – 145 Šiaulių GS – 204 Meitenės GS – 232 Jelgavos GS – 280 Rygos GS
55-56. Šiauliai–Kaunas 0 Šiaulių GS – 15 Radviliškio GS – 117 Gaižiūnų GS – 142 Palemono GS 290 – 300 Kauno GS
57-58. Leningradas–Vilnius 0 Leningrado GS – 276 Pskovo GS – 535 Daugpilio GS – 657 Pabradės GS – 699 Naujosios Vilnios GS – Vilniaus GS
65-66. Kaunas–Šeštokai 300 Kauno GS – Aleksoto GS – 310 Garliavos GS – (315 Stanaičių GS) – 320 Mauručių GS – 324 Pabališkių GS – (328 Skriaudžių GS) – 331 Jūrės GS – 337 Kazlų Rūdos GS – 10 Vinčų GS – 25 Mariampolės GS – 41 Kalvarijos GS – 58 Šeštokų GS – (66 Krosnos GS – 74 Simno GS – 76 Mergalaukio GS – 89 Balkūnų GS – 102 Alytaus GS)
75-76. Daugpilis–Vilnius 535 Daugpilio GS – 657 Pabradės GS – 699 Naujosios Vilnios GS – Pavilnio GS – Vilniaus GS
5. Radviliškis–Įsrutis 59-60. Radviliškis–Girdava 0 Radviliškio GS – 10 Jonaitiškio GS – 17 Čiutelių GS – 21 Sidarų GS – 28 Užpelkių GS – 34 Aukštiškių GS – 40 Tytuvėnų GS – Pumpurų GS – 49 Lyduvėnų GS – 57 Šienlaukio GS – 60 Kūtininkų GS – 70 Viduklės GS – Sugintų GS – 84 Varlaukio GS – 89 Lybiškių GS – 94 Batakių GS – Eglonės GS – Bernotiškės GS – Ąžuolyno GS – 112 Tauragės GS – 116 Požerūnų GS – Lauksargių GS – Griežpelkių GS – Kamščių GS – 132 Genių GS – Gudų GS – 144 Pagėgių GS – 150 Tilžės GS – ... – 204 Įsruties GS 0 – ... – 45 Girdavos GS
7. Daugpilis–Šiauliai 51-52. Vilnius–Klaipėda 0 Vilniaus GS – 69 Kaišiadorių GS – 194 Radviliškio GS 207 – 218 Šilėnų GS – 227 Šiaulių GS 0 – 15 Kužių GS
53-54. Vilnius–Ryga 0 Vilniaus GS – 69 Kaišiadorių GS – 194 Radviliškio GS 207 – 218 Šilėnų GS – 227 Šiaulių GS 0 – 135 Rygos GS
56-55. Kaunas–Šiauliai 207 Radviliškio GS – 218 Šilėnų GS – 227 Šiaulių GS
77-78. Daugpilis–Mažeikiai 0 Daugpilio GS – 7 km pralanka – 16 Sventos GS – 26 Alūkstos GS – 34 Eglainės GS – Šapelių GS – 55 Obelių GS – 60 Gindvilių GS – 68 Rokiškio GS – 77 Tindžiulių GS – 82 Panemunėlio GS – 93 Kepuriškio GS – 96 Skapiškio GS – 109 Kupiškio GS – 118 Radžiūnų GS – 128 Subačiaus GS – 133 Bygailių GS – 141 Karsakiškio GS – 153 Panevėžio GS – 159 Berčiūnų GS – 165 Gustonių GS – 174 Dapšionių GS – 180 Labos GS – 189 Šeduvos GS – 200 Linkaičių II GS – 207 Radviliškio GS – 218 Šilėnų GS – 227 Šiaulių GS 0 – 15 Kužių GS – 78 Mažeikių GS
8. Šiauliai–Tilžė 51-52. Vilnius–Klaipėda 0 Vilniaus GS – 69 Kaišiadorių GS – 214 Šiaulių GS 0 – 7 Toliočių GS – 15 Kužių GS – 27 Pavenčių GS – 40 Raudėnų GS – 49 Tryškių GS – 58 Dūseikių GS – 71 Telšių GS – 82 Lieplaukės GS – 91 Tarvainių GS – 100 Plungės GS – 114 Šateikių GS – 125 Kartenos GS – 134 Voveraičių GS – 142 Kretingos GS – 149 Kretingalės GS – 158 Girulių GS – 165 Klaipėdos GS
61-62. Klaipėda–Pagėgiai 0 Klaipėdos GS – Rimkų GS – Mickų GS – Vilkyčių GS – Kukorų GS – 53 Žemaitkiemio GS – 60 Šilutės GS – Juknaičių GS – Kūgelių GS – Usėnų GS – 75 Stoniškio GS – Anužių GS – 87 Pagėgių GS
69-70. Priekulė–Klaipėda 0 Priekulės GS2 – 8 Purmsatų GS – 17 Kalėtų GS – 24 Skuodo GS – 32 Paluknės GS – Litvinų GS – 40 Medininkų GS – 49 Nausėdų GS – 57 Darbėnų GS – 63 Tūbausių GS – 72 Kretingos GS 142 Kretingos GS – 149 Kretingalės GS – 158 Girulių GS – 165 Klaipėdos GS
77-78. Daugpilis–Mažeikiai 0 Daugpilio GS – 227 Šiaulių GS 0 – 7 Toliočių GS – 15 Kužių GS 0 – 7 Rūvelių GS – 11 Kuršėnų GS – 17 Smurgių GS – 24 Šemetaičių GS – 29 Papilės GS – 37 Akmenės GS – 51 Viekšnių GS – 63 Mažeikių GS
14. Liepoja–Ryga 50-49. Liepoja–Ryga 0 Liepojos GS – 8 Alandos GS – ... – 40 Priekulės GS2 – 51 Elkuzemės GS – 58 Vainiuodės GS – 62 Kazbarų GS – 71 Lūšės GS – 88 Ventos GS – 93 Mažeikių GS – 109 Laižuvos GS – 113 Rengės GS – ... – 173 Glūdos GS – ... – 189 Jelgavos GS – ... – 232 Rygos GS
20. Kaišiadorys–Jelgava 51-52. Vilnius–Klaipėda 0 Vilniaus GS – 18 Lentvario GS – 69 Kaišiadorių GS 0 – 12 Levintų GS – 23 Gaižiūnų GS – 30 Jonavos GS – 40 Žeimių GS – 50 Lukšių GS – 62 Kėdainių GS – 74 Dotnuvos GS – 89 Gudžiūnų GS – 94 Skėmių GS – 101 Baisogalos GS – 114 Gimbogalos GS – 120 Linkaičių I GS – 125 Radviliškio GS – 131 Šilėnų GS – 140 Šiaulių GS 0 – 165 Klaipėdos GS
53-54. Vilnius–Ryga 0 Vilniaus GS – 18 Lentvario GS – 69 Kaišiadorių GS 0 – 12 Levintų GS – 23 Gaižiūnų GS – 30 Jonavos GS – 40 Žeimių GS – 50 Lukšių GS – 62 Kėdainių GS – 74 Dotnuvos GS – 89 Gudžiūnų GS – 94 Skėmių GS – 101 Baisogalos GS – 114 Gimbogalos GS – 120 Linkaičių I GS – 125 Radviliškio GS – 131 Šilėnų GS – 140 Šiaulių GS – 147 Gubernijos GS – 155 Kėblių GS – 162 Meškuičių GS – 168 Mekių GS – 177 Niūraičių GS – 184 Joniškio GS – 191 Satkūnų GS – Milvydžių GS – 204 Meitenės GS – ... – 232 Jelgavos GS 0 – 43 Rygos GS
56-55. Kaunas–Šiauliai 0 Kauno GS – 10 Palemono GS – 22 Kalnėnų GS – 35 Gaižiūnų GS 23 – 30 Jonavos GS – 40 Žeimių GS – 50 Lukšių GS – 62 Kėdainių GS – 74 Dotnuvos GS – 89 Gudžiūnų GS – 94 Skėmių GS – 101 Baisogalos GS – 114 Gimbogalos GS – 120 Linkaičių I GS – 125 Radviliškio GS – 131 Šilėnų GS – 140 Šiaulių GS
77-78. Daugpilis–Mažeikiai 0 Daugpilio GS – 207 Radviliškio GS 125 – 131 Šilėnų GS – 140 Šiaulių GS
30. Lvovas–Vilnius 44-43. Lvovas–Vilnius 0 Lvovo GS – ... – 668 Lydos GS – Gudų GS2 – 691 Bastūnų GS – 700 Varanavo GS – 711 Benekainių GS – 723 Stasylų GS2 – 736 Jašiūnų GS – 740 Terešiškių GS – 745 Parudaminio GS – Valčiūnų GS – 751 Juodšilių GS – 757 Kirtimų GS – 763 Vilniaus GS
31. Vilnius–Pskovas 58-57. Vilnius–Leningradas 158 Vilniaus GS – 167 Naujosios Vilnios GS – 209 Pabradės GS 0 – Švenčionėlių GS – 42 Pakretonės GS – 50 Ignalinos GS – 60 Lobinių GS – 74 Dūkšto GS – 87 Pasmalvių GS – 97 Turmanto GS – 122 Daugpilio I GS – ... – 381 Pskovo GS
76-75. Vilnius–Daugpilis 158 Vilniaus GS – 167 Naujosios Vilnios GS – 209 Pabradės GS 0 – 9 Pažeimenės GS – Žeimenės GS – 27 Švenčionėlių GS – 42 Pakretonės GS – 50 Ignalinos GS – 60 Lobinių GS – 74 Dūkšto GS – 87 Pasmalvių GS – 97 Turmanto GS – 98 Zemgalės GS – 103 Kurcumo GS – 114 Gryvos GS – 122 Daugpilio I GS
91. Gardinas–Kruleuščyna 48-47. Gardinas–Polockas 0 Gardino GS – (Boguševkos GS) – 22 Rybnicos GS – 32 Pariečės GS – (44 Sanovo GS) – 58 Marcinkonių GS – 79 Varėnos GS – 88 Matuizų GS – 99 Valkininkų GS – 110 Klepočių GS – 119 Rūdiškių GS – 124 Sklėrių GS – 130 Miškinių GS – 134 Trakų GS2 – 140 Lentvario GS – (145 Vokės GS) – 148 Panerių GS – 158 Vilniaus GS – (164 Pavilnio GS) – 167 Naujosios Vilnios GS – (174 Mickūnų GS – 184 Bezdonių GS – 190 Skersabalių GS – 197 Santakos GS) – 209 Pabradės GS – 232 Gelednės GS – Peskariškių GS – 254 Lentupio GS – 266 Razlohų GS – 280 Adutiškio GS – Volšos GS – ... – 376 Kruleuščynos GS

Šaltiniai

keisti
  1. ↑ Официальный указатель пассажирских сообщений, лето 1946 года. Министерство путей сообщения СССР. – Москва, Трансжелдориздат, 1946.
Gauta iš „https://lt.wikibooks.org/w/index.php?title=Lietuvos_metraštis/1946&oldid=34664“