Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1993 1994 m. 1995
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
Lietuvos Respublika: 44 rajonai ir 11 respublikinio pavaldumo miestų → 56 savivaldybės

Lietuva 1994 metais

Herbai

keisti
Herbas Data Gyvenvietė ir savivaldybė Patvirtinimo dokumentas
  1994-03-29
Maišiagalos herbas
Maišiagala,
Vilniaus rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 257
  1994-04-19
Druskininkų herbas
Druskininkai,
Druskininkų miesto savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 273
  1994-05-23
Šeduvos herbas
Šeduva,
Radviliškio rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 298
  1994-05-23
Babtų herbas
Babtai,
Kauno rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 299
  1994-07-11
Lazdijų herbas
Lazdijai,
Lazdijų rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 351
  1994-09-08
Pagėgių herbas
Pagėgiai,
Šilutės rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 383
  1994-10-24
Kuršėnų herbas
Kuršėnai,
Šiaulių rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 408
  1994-12-21
Garliavos herbas
Garliava,
Kauno rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 479

Įvykiai

keisti
Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1994-05-17 LR įstatymas Nr. I-463 Varėnos rajonas
  1. Priskirti Varėnos miesto 292,77 ha ploto žemės sklypus šio rajono Varėnos apylinkei ir vadinti priskiriamą teritoriją Senąja Varėna.
  2. Priskirti Varėnos apylinkės du 0,76 ha ploto žemės sklypus Varėnos miestui.
1994-07-19 LRS nutarimas Nr. I-558: LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikoje nustatyti administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Šiame reformos etape įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių, respublikinio pavaldumo miestams suteiktas atskirų savivaldybių statusas, įsteigta Visagino miesto savivaldybė.
  1. straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės. Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldos institucijos. Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą ir pavadinimą. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai.
  2. straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata. Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.
  3. straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų vietovių samprata. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.
  4. straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybės. Lietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės: Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birštono miesto, Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Visagino miesto, Akmenės rajono, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus rajono, Zarasų rajono.
  5. straipsnis. Lietuvos Respublikos apskritys ir jų teritorijos. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus apskritis (centras – Alytus, priskirtos Alytaus ir Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijos); Kauno apskritis (centras – Kaunas, priskirtos Kauno ir Birštono miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybių teritorijos); Klaipėdos apskritis (centras – Klaipėda, priskirtos Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijos); Marijampolės apskritis (centras – Marijampolė]], priskirtos Marijampolės miesto, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijos); Panevėžio apskritis (centras – Panevėžys, priskirtos Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos); Šiaulių apskritis (centras – Šiauliai, priskirtos Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos); Tauragės apskritis (centras – Tauragė, priskirtos Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijos); Telšių apskritis (centras – Telšiai, priskirtos Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos); Utenos apskritis (centras – Utena, priskirtos Visagino miesto, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių teritorijos); Vilniaus apskritis (centras – Vilnius, priskirtos Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijos).
  6. straipsnis. Apskričių nustatymas ir jų ribų keitimas. Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi būti tikslinamos pasikeitus savivaldybių skaičiui arba jų riboms. Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma.
  7. straipsnis. Savivaldybių nustatymas ir jų ribų keitimas. Savivaldybes nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į savivaldybių pasiūlymus.
  8. straipsnis. Apskričių ir savivaldybių pavadinimai. Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Savivaldybėms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į savivaldybių tarybų siūlymus.
  9. straipsnis. Pavadinimų suteikimas gyvenamosioms vietovėms ir jose esantiems objektams bei jų keitimas. Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų siūlymus. Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijoje esantiems jų nuosavybės objektams pavadinimai suteikiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, pritarus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Valstybinės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
  10. straipsnis. Gyvenamųjų vietovių panaikinimas ir jų ribų keitimas. Gyvenamąsias vietoves panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybių tarybų teikimu.
  11. straipsnis. Apskričių, savivaldybių registravimas ir apskaita. Remiantis šiuo įstatymu nustatytos apskritys ir savivaldybės registruojamos, o jų teritorijų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  12. straipsnis. Gyvenamųjų vietovių registravimas ir apskaita. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  13. straipsnis. Dokumentų teikimas teritorijos administraciniams vienetams ir gyvenamųjų vietovių teritorijoms nustatyti ir riboms keisti. Institucijos, teikdamos pasiūlymus dėl teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų nustatymo bei jų ribų keitimo, turi pateikti atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimą, savivaldybės tarybos paaiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų siūlymų tikslingumas, pertvarkomų teritorijų administracinių vienetų 1:100000 mastelio planus (2 egzempliorius) su siūlomais pakeitimais, o jeigu keičiamos teritorijos ribos nesutampa su žemės naudotojų ribomis – 1:10000 mastelio ribų planus (2 egzempliorius). Planai turi būti suderinti su apskrities valdytoju bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestro tvarkytoju.
  14. straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas. Šis įstatymas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“.
1994-07-21 LRS nutarimas Nr. I-586 dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Seimas, stengdamasis, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir savivaldos sistema atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos X skirsnio „Vietos savivalda ir valdymas“ 119 ir 123 straipsnių nuostatas ir būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, nutaria:
  1. Pertvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus ir jų valdymą dviem etapais.
  2. Pirmasis etapas pradedamas paskelbus rinkimus į savivaldybių tarybas. Šiame etape nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje nurodytos savivaldybės ir patikslinamos dabartinių aukštesniosios pakopos savivaldybių teritorijų ribos. Nurodytoms savivaldybėms pradėjus dirbti ir suformavus jų valdymo institucijas, visų žemesniosios pakopos savivaldybių įgaliojimai nutraukiami. Turtines ir kitas jų prievoles perima suformuotos pagal atitinkamą teritoriją naujos savivaldybės.
  3. Apskričių valdymo institucijas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5 straipsnį steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymui.
  4. Antrasis reformos etapas gali būti pradėtas vykdyti prieš kitus rinkimus į savivaldybių tarybas. Siūlymus dėl naujų savivaldybių sudarymo Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į būsimų savivaldybių pasirengimą vykdyti savo funkcijas ir į darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo alternatyvinį projektą, įregistruotą Seime 1994 m. vasario 9 d., Nr. 661-2A(3).
  5. Nustatyti, kad iki bus baigti rengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, naujų savivaldybių teritorijos formuojamos iš miestų ir buvusių apylinkių teritorijų, jų paprastai neskaidant. Baigus rengti nurodytuosius projektus, anksčiau sudarytų savivaldybių teritorijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus.
  6. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti antrojo reformos etapo kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama, ar formuojamos naujos savivaldybės pasirengusios vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodytas funkcijas.
  7. Dabar esančių Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų savivaldybių administracinės teritorinės ribos turi būti patikslintos iki rinkimų į savivaldybių tarybas taip, kad būtų įteisinta faktinė dabar užstatyta ir suprojektuota užstatyti Respublikos miestų teritorija.
  8. Nustatyti, kad valstybės valdžios ir valdymo regioninės institucijos nuo šio nutarimo įsigaliojimo steigiamos tik Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5 straipsnyje nustatytose apskrityse, o šiuo metu esančios per 5 metus turi būti įkurdintos apskričių centruose. Šių institucijų veiklos zonos turi atitikti apskričių ribas.
  9. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per metus parengti ir pateikti Seimui svarstyti valstybės valdymo reformos ir jos įgyvendinimo etapais programą. Kartu pateikti valstybės valdymo decentralizacijos ir dekoncentracijos įstatymo projektą.

Teritorija

keisti

Suskirstymas buvo reformuotas – pradėta Lietuvos savivaldybių reforma, vietoje rajonų įsteigiant 56 savivaldybes, priklausančias 10 apskričių. 1989 m. Lietuvos administracinius-teritorinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. 1994 m. priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Respublikinio pavaldumo miestams suteiktas atskirų savivaldybių statusas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Lietuvos administracinė-teritorinė padėtis 1994 m. gruodžio 31 d.

Apskritis Savivaldybė Plotas, km² Miestai Seniūnijos
Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė Alytus
Alytaus rajono savivaldybė Daugai, Simnas
Druskininkų miesto savivaldybė Druskininkai
Lazdijų rajono savivaldybė Lazdijai, Veisiejai
Varėnos rajono savivaldybė Varėna
Kauno apskritis Birštono miesto savivaldybė Birštonas
Jonavos rajono savivaldybė Jonava
Kaišiadorių rajono savivaldybė Kaišiadorys, Žiežmariai
Kauno miesto savivaldybė Kaunas
Kauno rajono savivaldybė Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Vilkija
Kėdainių rajono savivaldybė Kėdainiai
Prienų rajono savivaldybė Jieznas, Prienai
Raseinių rajono savivaldybė Ariogala, Raseiniai
Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė Klaipėda
Klaipėdos rajono savivaldybė Gargždai, Priekulė
Kretingos rajono savivaldybė Kretinga, Salantai
Neringos miesto savivaldybė Neringa
Palangos miesto savivaldybė Palanga
Skuodo rajono savivaldybė Skuodas
Šilutės rajono savivaldybė Šilutė
Marijampolės apskritis Marijampolės miesto savivaldybė Marijampolė
Marijampolės rajono savivaldybė Kalvarija, Kazlų Rūda
Šakių rajono savivaldybė Gelgaudiškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai
Vilkaviškio rajono savivaldybė Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis
Panevėžio apskritis Biržų rajono savivaldybė Biržai, Vabalninkas
Kupiškio rajono savivaldybė Kupiškis, Subačius
Panevėžio miesto savivaldybė Panevėžys
Panevėžio rajono savivaldybė Ramygala
Pasvalio rajono savivaldybė Joniškėlis, Pasvalys
Rokiškio rajono savivaldybė Juodupė, Obeliai, Pandėlys, Rokiškis
Šiaulių apskritis Akmenės rajono savivaldybė Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta
Joniškio rajono savivaldybė Joniškis, Žagarė
Kelmės rajono savivaldybė Kelmė, Tytuvėnai, Užventis
Pakruojo rajono savivaldybė Linkuva, Pakruojis
Radviliškio rajono savivaldybė Radviliškis, Šeduva, Tyruliai
Šiaulių miesto savivaldybė Šiauliai
Šiaulių rajono savivaldybė Kuršėnai
Tauragės apskritis Jurbarko rajono savivaldybė Jurbarkas, Smalininkai
Šilalės rajono savivaldybė Šilalė
Tauragės rajono savivaldybė Skaudvilė, Tauragė
Telšių apskritis Mažeikių rajono savivaldybė Mažeikiai, Seda, Viekšniai
Plungės rajono savivaldybė Plungė
Telšių rajono savivaldybė Telšiai, Varniai
Utenos apskritis Anykščių rajono savivaldybė Anykščiai, Kavarskas, Troškūnai
Ignalinos rajono savivaldybė Dūkštas, Ignalina
Molėtų rajono savivaldybė Molėtai
Utenos rajono savivaldybė Utena
Visagino miesto savivaldybė Visaginas
Zarasų rajono savivaldybė Dusetos, Turmantas, Zarasai
Vilniaus apskritis Šalčininkų rajono savivaldybė Baltoji Vokė, Eišiškės, Šalčininkai
Širvintų rajono savivaldybė Širvintos
Švenčionių rajono savivaldybė Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys
Trakų rajono savivaldybė Lentvaris, Rūdiškės, Trakai
Ukmergės rajono savivaldybė Ukmergė
Vilniaus miesto savivaldybė Grigiškės, Vilnius
Vilniaus rajono savivaldybė Nemenčinė

Žemėlapiai

keisti

Geležinkeliai

keisti

Elektriniai ir dyzeliniai traukiniai

keisti

Keleivinių traukinių maršrutai nuo 1994-05-29, vežantys elektriniais ir dyzeliniais traukiniais:[1]

Šiaulių pervežimų direkcija

keisti
Kategorija Maršrutai
Tarptautiniai traukiniai
Vietiniai traukiniai
Latvijos traukiniai

Vilniaus pervežimų direkcija

keisti
Kategorija Maršrutai
Tarptautiniai traukiniai
Vilniaus vietiniai traukiniai
Kauno vietiniai traukiniai
Baltarusijos traukiniai

Šilumvežiai

keisti

Keleivinių traukinių maršrutai nuo 1994-05-29, vežantys šilumvežiais:[2]

Kategorija Maršrutai
Tarptautiniai greitieji traukiniai
Tarptautiniai paprastieji traukiniai
Vietiniai greitieji traukiniai
Vietiniai paprastieji traukiniai

Šaltiniai

keisti
  1. Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Keleivinių traukinių eismo tvarkaraštis (Elektriniai ir dyzeliniai traukiniai ). Galioja nuo 1994 05 29. 2 knyga. – Vilnius, Informacijos leidybos centras, 1994.
  2. Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Keleivinių traukinių eismo tvarkaraštis (Šilumvežių trauka). Galioja nuo 1994 05 29. 1 knyga. – Vilnius, Informacijos leidybos centras, 1994.