Sąmonė/Įvadas

Tai yra knygos Sąmonė, laisvo vertimo iš angliško varianto apie sąmonės tyrimus dalis. Esate kviečiami prisijungti prie temos vystymo arba bent pataisyti neatitikimus ir klaidas.

Kiekvieno supratimas apie sąmonę skiriasi, priklausomai nuo išsilavinimo ir socialinių aplinkybių. Šia knyga ketinama praplėsti šį supratimą, atkreipiant dėmesį į įvairias su šia tema susijusias idėjas, įsitikinimus bei dabartinius neuromokslų tyrimus.

Dažnai sakoma, kad sąmonės negalima apibrėžti. Tai nėra visiškai tikslu, kadangi filosofai jau yra tai padarę. Sąmonę sudaro du esminiai elementai: fenomenali sąmonė, aprėpianti mūsų patirtį su erdvės ir laiko elementais, pojūčiais, emocijomis, mintimis ir pan., bei priėjimo sąmonė, apimanti procesus, kurie veikia patiriamus dalykus. Fenomenalioji sąmonė yra kaip atitikmuo "suvokimo (percepcinės) erdvės" sąvokai psichologijoje ir fiziologijoje, į kurią įeina visi vienlaikiškai vykstantys įvykiai, formuojantys patirties erdvę.

Mokslininkų ir mąstytojų bandomas išspręsti pagrindinis su fenomenaliąja sąmone susijęs klausimas - kur ir kokia sąmonė yra? Ar ji yra už žmogaus kūno ribų, ar ji yra smegenų veikla, inicijuota išorės ir vidinių procesų, ar ji kažkokio lygio dvasinis ar kitoks reiškinys?

Naivusis realizmas

Vaikai linkę tikėti, kad pasaulis yra toks, kokį jie mato ir jaučia. Labai mažam vaikui gali atrodyti, kad keistos formos šešėlis yra pabaisa, ir taip pat nesunkiai gali būti įtikintas, kad per televiziją matomi žmonės yra iš tikrųjų televizoriaus dėžėje.

Suvokimo naiviojo realizmo idėja gali būti pritaikyta matymui. Neturėdami žinių apie žmogaus anatomiją ir fiziologiją, mes galime manyti, kad tai, jog mes matome, ką matome, priklauso nuo mūsų akių. Kitaip tariant, kad matomas vaizdas suvokiamas tuomet, kai pasiekia tam tikrą abiems akims bendrą matymo tašką. Anglų kalboje tokiam suvokimui naudojama sąvoka point eye. Tačiau fiziniai matymo procesai yra kitokie. Visų pirma, turime dvi akis, kartais vienu metu galinčias priimti skirtingus vaizdus. Be to, į akį patekusi nuo objektų pusės sklindanti šviesa yra išsklaidoma akies ragenoje ir per visą akies stiklakūnį patenka į tinklainę - taigi nėra jokio "matymo taško".

Šviesos spindulių pilna visur, tačiau vaizdas susidaro, tik jiems praėjus pro optinį aparatą, tokį kaip akis. Laikant, pavyzdžiui, popieriaus lapą prieš šviesą, vaizdas nesusidaro.

Tai tik vienas pavyzdys, iliustruojantis vieną kebliausių neuromokslų klausimų: kokiu būdu vaizdai abiejų akių tinklainėse pavirsta patirtimi-suvokimu? Kaip mes galime įsivaizduoti įvairius dalykus ar patirti sapnus bei haliucinacijas? Binokulinės konkurencijos neurologinės analizės ir magnetinio rezonanso tyrimai (MRI) veda platesnio supratimo kryptimi, tačiau pilnai atitinkančio fizinio paaiškinimo jutiminei patirčiai kol kas dar nėra. Kita, nuo naiviojo realizmo atitraukianti problema yra susiejimas: žmogaus kalbą mes suvokiame kaip sklindančią iš jo burnos, netgi kai klausomės per ausines - kaip garsas, prisilietimas ir kt. susiję su regėjimu? Moksliška problemos formuluotė yra gan paprasta: "Kokie pokyčiai vyksta tarp aparatui momentaliai prieinamos informacijos bei laiko-erdvinių sąmoningo patyrimo charakteristikų?", tačiau techniniu požiūriu, teisingas "aparatui momentaliai prieinamos informacijos" nustatymas yra labai sudėtingas.

Tam tikras naiviojo realizmo lygis yra naudingas kasdieniniame gyvenime ir darbe. Dauguma fizikos mokslininkų ir dauguma žmonių apskritai, yra iš esmės naivieji realistai, bent kol nepradeda domėtis pojūčių biologija ir suvokimo bei sąmonės klausimais.

Kam knyga skirta

Šios knygos originalas orientuojamas į besidominčius ar studijuojančius neuromokslus bei filosofiją. Ar bus galima tą patį pasakyti apie lietuvišką variantą, laikas parodys. Tuo tarpu esate kviečiami prisidėti, o pastabas galite rašyti knygos aptarimo puslapyje arba atskirų dalių aptarimuose.