|
==== Kelių nurodymas ====
;Kelio dalių elementams atskirti Windows sistemoje naudojamas kairinis brūkšnys („\“), o Linux sistemoje – dešininis (pasvirasis) brūkšnys („/“). Pavyzdžiui, asmeniai Windows vartotojų duomenys gali būti laikomi ''C:\Users\pavardenis\My documents\Laiškai'', tuo tarpu Linux aplinkoje tai greičiausiai būtų ''/home/pavardenis/Dokumentai/Laiškai''.
==== Skaidiniai, laikmenų nuskaitymo įrenginiai ir aplankai ====
;Windows atskiriems skaidiniams (diskams), įrenginiams naudoja raides. O Linux sistemoje vien tik iš kelio nepasakytum, ar rinkmena yra konkrečiame skaidinyje, ar laikmenoje, ar tinkle, ar „įprastame“ apalnke.
==== Prijungimas ir atjungimas (angl. mounting and unmounting) ====
;Tai esminis Linux ir Windows skirtumas. Windows aptinka skaidinius ir diskus įkrovos metu ir jiems priskiria raides. (Beje, diskas yra atskiras fizinis vienetas, kuris gali būti programiškai dalinamas į skaidinius; Windows sistemoje tiek skaidiniai, tiek diskai vadinami ''diskais''.) Tuo tarpu Linux sistemoje skaidiniai ir diskai yra nematomi tol, kol jie nėra prijungti programine prasme (angl. ''mounted''), t. y. integruoti į rinkmenų sistemą konkrečioje aplankų medžio vietoje. Paprastas vartotojas negali pasiekti skaidiniuose ar įrenginiuose esančių duomenų, jei jie neprijungti. Nesijaudinkite, dažniausiai jums jų net nereikės rankiniu būdu prijungti (angl. ''mount''). Diegiant sistemą, galima nurodyti skaidinius, kurie savaime prijungiami įkrovos metu. Keičiamos laikmenos (išoriniai standieji diskai, atmintukai) paprastai taip pat aptinkamos ir savaime prijungiamos prie sistemos. Darbastalio aplinkos, pvz., KDE ar GNOME, praneš jums apie naują įrenginį.
;Nors šis prijungimo ir atjungimo principas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingas ar nepatogus, jis suteikia didelį lankstumą. Pavyzdžiui, galite lengvai prijungti kito kompiuterio aplanką per tinklą ir jame elgtis, lyg jis būtų jūsiškiame kompiuteryje.
==== Jautrumas raidžių dydžiui ====
;Linux rinkmenų sistemoje griežtai skiriamos didžiosios ir mažosios raidės. Pavyzdžiui, ''tekstas.txt'', ''TeKsTas.txt'' ir ''Tekstas.txt'' būtų visiškai skirtingi rinkmenų pavadinimai. Tai taip pat galioja ir aplankams: į aplanką ''Laiškai'' nepateksite kreipdamiesi į ''laiškai''.
==== Rinkmenų prievardžiai ====
;Kitaip nei Windows, Linux sistemoje rinkmenos ''gali'' turėti rinkmenų prievardžius, pvz., ''.txt'', tačiau jie yra nebūtini. Pradėjusiesiems dirbti komandinėje eilutėje iš pradžių gali būti sunku atskirti rinkkmenas ir aplankus (priklausomai nuo naudojamų komandų). Naudojantis grafinės aplinkos rinkmenų tvarkytuvėmis paprastai sunkumų nekyla: rinkmenos ir aplankai vaizduojami įvairiausiais skirtingais ženkliukais.
==== Slepiamosios rinkmenos ====
;Panašiai kaip ir Windows, Linux irgi gali skirti „įprastas“ ir „slepiamąsias“ rinkmenas, kurios dažniausiai yra konfigūracinės. Linux sistemoje slepiamųjų rinkmenų pavadinimai prasideda tašku, pavyzdžiui, ''.slepiamoji''. Norėdami pasiekti slepiamąsias rinkmenas, galite keisti rodinį rinkmenų tvarkytuvėje.
==== Rinkmenų sistemos leidimai ====
;Kadangi Linux yra daugiavartotojiška sistema, kiekviena rinkmena priklauso kokiam nors vartotojui ar grupei. Tik rinkmenos ar aplanko savininkas (taip pat ir root) gali suteikti kitiems vartotojams naudojimosi leidimus: įrašyti, skaityti ir/ar vykdyti. Galite pasiekti tik tas rinkmenas ir aplankus, kuriems turite bent leidimą skaityti. Leidimus galima keisti tiek komandine eilute, tiek rinkmenų tvarkytuvėmis. Turėti root teises, galite keisti rinkmenų ir aplankų savininkus bei grupes.
---
=== Aplankų struktūra ===
| 