Ubuntu Linux žaliems/Perėjimas iš Windows: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mantas (aptarimas | indėlis)
→‎Paslėptieji failai: - galima paslėpti ne tik failus, bet ir ir aplankus, folder visur verčiame aplankas, o ne katalogas, dar pataisiau rašybos bei stiliaus klaidas
Mantas (aptarimas | indėlis)
folder visur verčiame aplankas, o ne katalogas, prijungti galima ne tik diskus, bet ir kitas duomenų laikmenas, dar pataisiau rašybos bei stiliaus klaidas
1 eilutė:
Nors Windows kol kas yra populiariausia operacinė sistema tarp kasdieniniųneprofesionalių kompiuterio naudotojų, tai nereiškia, kad ji yra "geriausia". Linux versijašeimos operacinė sistema Ubuntu turi daug savybių, kurios daro ją patraukia alternatyva Windows operacinei sistemaiOS.
 
== Pagrindiniai skirtumai tarp Windows ir Ubuntu ==
 
=== KatalogųFailų struktūrair aplankų hierarchija ===
 
Daugelis Windows naudotojų puikiai žino kas yra '''C:''' arba '''D:''' diskai. Ubuntu OS tokių diskų nėra, įdomu kur gi tie diskai? Ubuntu, kaip ir kitose Unix tipo operacijų sistemose viskas paremta failaisstandartizuota aplankų ir katalogaisfailų struktūra (hierarchija). Windows OS esantys '''C:''' ar '''D:''' diskai simbolizuoja tam tikrą diskąlaikmeną ar laikmenos dalį (skirsnį), į kurįkurią galima rašyti informaciją, Ubuntu OS diskai ar kitos laikmenis gali būti prijungti prie bet kokio katalogo,aplanko. Prijungimo prijungimoveiksmas operacijaangliškai vadinamavadinamas '''mount'''.
 
Kad būtų aiškiau palyginsiu kaip elgiasi su diskais Windows OS ir Ubuntu.
 
Tarkime kompiuteryje yra fizinis vidinis diskas ir CD/DVD skaitytuvas (CD-ROM). Windows OS šie diskai atrodys taip:
* C: - fizinis kietasisstandusis diskas, esantis kompiuteryje
* D: - CD/DVD skaitymo įrenginys (CD-ROM)
Ubuntu šie įrenginiai įprastai būtų prijungti prie tam tikrų katalogųaplankų:
* / - fizinis kietasisstandusis diskas, esantis kompiuteryje – prijungtas pagrindiniame aplanke, žymimame pasviru brūkšniu /
* CD/media/cdrom/ - CDDVD skaitymo įrenginys (CD-ROM) – prijungtas išoriniams įrenginiams skirtame aplanke ''/media'' esanio poaplankio – /media/cdrom/
Kaip matote Ubuntu OS fizinis kompiuterio diskas yra prijungtas prie pagrindinio (šakninio) katalogoaplanko „/“,. kadangiUbuntu CDoperacinėje skaitymosistemoje įrenginyslaikmenas yragalima prijungtasprijungti prie katalogobet „/media/cdrom/“kurio aplanko, atrodotačiau lygstandartiškai jisvisos būtųlaikmenos, išskyrus operacinės sistemos failams pačiamenaudojamus diskeskirsnius, tačiaujungiamos taipprie nėra./media Ubuntuaplanke OSesančio poaplankio, diskuskuris galimadažniausiai prijungtipavadinamas priepagal betlaikmenos kuriopavadinimą arba laikmenos skirsnio unikalų numerį (angliškai katalogo''UUID'').
 
Prie katalogo prijungtiaplankų galima prijungti ne tik fizines laikmenas (diskus, atminties korteles ir t.t.), bet ir CDspecialius failus, kuriuose yra kažkokia failų sistema, taip vadinamus ''atvaizdus''. CD ar DVD atvaizdai yra visas CD ar DVD turinys perkeltas į vieną failą, kuris pavadintas su .iso plėtiniu. Windows sistemoje šių failų turinį galimą peržiūrėti specialių programų pagalba, o Ubuntu sistemoje CD atvaizdus galima prijungti prie katalogoaplanko kaip ir diskus. Kad viskas būtų aišku pažingsniui paaiškinsiu prijungimo procedūrą. Šiame paaiškinime bus naudojamos komandos, tačiau nebūtina į jas gilintis, svarbu suprasti kaip veikia diskų ar kitų dalykųlaikmenų prijungimas.
 
Tarkime savo asmeniniame [[Ubuntu:Namų aplankas|namų katalogeaplanke]] turime CD atvaizdą:
~/atvaizdas.iso
Sukuriame katalogąaplanką, prie kurio prijungsime CD atvaizdą:
mkdir ~/isoatvaizdas
Šis naujai sukurtas katalogasaplankas yra tuščias, toliau vykdome komandą, kuri prijungs CD atvaizdo failą:
sudo mount -o loop -t iso9660 atvaizdas.iso ~/isoatvaizdas/
Po šios komandos, katalogeaplanke „isoatvaizdas“ atsidūrė failo atvaizdas.iso turinys ir šis katalogasaplankas jau nebetuščias. Dabar vykdome komandą, kuri atjungs CD atvaizdą nuo katalogoaplanko:
sudo umount isoatvaizdas/
Po šios komandos katalogasaplankas „isoatvaizdas“ vėl tampa tuščias.
 
Panašiu principu veikia visą diskųlaikmenų prijungimas prie katalogųaplankų, tiek prijungus USB atmintinę ar įdėjus CDDVD plokštelędiską. TikIšorinių laikmenų prijungimo procesas yra automatizuotas ir diskailaikmenos prijungiamiprijungiamos automatiškai. Dažniausiai visivisos diskaiišimamos prijungiamilaikmenos katalogeyra prijungiamos aplanke ''/media/'' sukurtame poaplankyje. Jei įdėsite USB atmintinėatmintinę, kuri pavadinta ''usbdisk'', ji bus prijungta prie katalogoaplanko ''/media/usbdisk''. VisiVisos ''/media/'' katalogeaplanke prijungtiprijungtos diskailaikmenos automatiškai pasirodo darbodarbalaukyje lauke(angl. ''Desktop'').
 
=== Failų teisių (leidimų) sistema ===
 
==== Bendrai apie failų teises Ubuntu OS ====
 
Ubuntu OS failų teisės skiriasi nuo Windows OS. Ubuntu, kiekvienas failas gali turėti tris pagrindines teises (leidimus), kurios žymimos viena raide:
* '''r''' - tik skaityti (''angl. ''read-only'')
* '''w''' - tik rašyti (''angl. ''write'')
* '''x''' - vykdomasis failas, kurį galimaoperacinė sistema gali paleisti kaip programą (''angl. ''executable'')
Pagal šias failo teises apsprendžiama ką tam tikras naudotojas gali su tam tikru failu daryti - ar jis gali tik jį peržiūrėti, į jį įrašyti ar gali jį paleisti kaip programą.
 
Taip pat minėtos trys pagrindinės failų teisės dar suskirstytos į tris grupes:
* '''u''' - tik naudotojas, kuris turi failo autoriaus statusą (''angl. ''user'')
* '''g''' - tik naudotojai, kurie priklauso tai pačiai grupei kaip ir pats failas (''angl. ''group'')
* '''a''' - visi naudotojai (''angl. ''all'')
Pagal šias grupes nustatoma kokie naudotojai ir kokius veiksmus gali atlikti su konkrečiu failu. Detaliau panagrinėsime šį pavyzdį (failo teises galima pažiūrėti paspaudus ant jo dešinį pelės klavišą ir pasirinkus ''Savybės''->''Leidimai'' arba su komanda ''ls -l''):
rw-rw-rw- failas.txt
Kaip matote šis failas turi teises vienodas visų grupių naudotojamasnaudotojams, tiek ''u'', tiek ''g'', tiek ''a'', visi turi tas pačias teises ''rw''. O ''rw'' reiškia, kad failą galima peržiūrėti ir į jį įrašyti. Tačiau negalima šio failo paleisti kaip vykdomojo, nes trūksta teisės ''x''.
 
==== Paleidžiamieji failai ====
 
Windows OS failo tipas pagrinde atpažystamasatpažįstamas pagal failo išplėtimą. Failo išplėtimas yra dažniausiai trys simboliai esantys failo pavadinimo pabaigoje, po taško. Tačiau simbolių gali būti ir daugiau ir mažiau nei trys. Žiūrėkite failo pavadinimo pavyzdį:
failo_pavadinimas.txt
Šiame pavadinime išplėtimas yra ''txt'', kuris nurodo kad tai yra paprastas tekstinis failas.
 
Tai giTaigi, Windows OS, paleidžiant programas failo išplėtimas yra pagrindinis kriterijus, nes paleidžiamieji failai (failai, kurie gali būti įvykdyti kaip programos) yra tie, kurių išplėtimas yra ''exe'' arba, ''com'', ''bat''.
 
Ubuntu OS failai taip pat turigali turėti išplėtimus, bet jie naudojami daugiau dėl aiškumo, kad iš failo pavadinimo matytūsimatytųsi, kokio tipo failas tai yra. Tačiau,Visose Linux šeimos sistemose failai, kurie gali būti įvykdyti kaip programos turi turėti tam tikrastikrą teisesteisę ir visiškai nesvarbu kokį išplėtimą jie turi.
 
Detaliau panagrinėsime failą ''failo_pavadinimas.txt''. Tarkime jo teisės yra tokios:
rw-rw-r-- failo_pavadinimas.txt
 
Iš šių teisių matome, kad naudotojai kurie priklauso failo grupei ir failo autorius gali failą ir nuskaityti ir į jį įrašyti, o visi kiti gali ji tik nuskaityti. Jei komandos ''chmod'' pagalba pakeistume šio failo teises taip:
chmod +x failo_pavadinimas.txt
tai šis failas įgys ''x'' teisę, kas reiškia, kad dabar šį failą bus galima ir įvykdyti, jo teisės taps tokios:
rwxrwxr-x failo_pavadinimas.txt
Iš šio pavyzdžio matyti, kad Ubuntu OS, skirtingai nei Windows, failų išplėtimas neapspredžianeapsprendžia ar failas yra vykdomasis ar ne. Tai viena iš priežasčių, dėl ko Linux šeimos operacinės sistemos yra saugesnės nei Windows, kadangi Linux sistemose galima nustatyti failo vykdymo teisių ignoravimą norimuose aplankuose, pvz. nustatyti, kad operacinė sistema nevykdytų jokių failų, esančių naudotojo aplankuose.
 
==== Paslėptieji failai ir aplankai ====
 
Windows OS failai ar aplankai gali turėti savybę ''paslėptas'' (''angl. hidden''), o Linux šeimos OS failai ir aplankai tokios savybės neturianeturi, tačiau bendru sutarimu, jei failo ar aplanko pavadinimo pirmas simbolis yra taškas (.), tada laikoma, kad jis yra paslėptas ir programos įprastai jo nerodo. Dažniausiai Ubuntu OS paslepiami įvairūs konfigūraciniai, laikinieji ar panašios paskirties naudotojo failai, kad jie nesimaišytų bendrame failų sąraše. Tarkime atsidarę savo naudotojo [[Ubuntu:Namų aplankas|namų aplankas]], jame matote tik kelis failus ir aplankus, tačiau iš tikrųjų jūsų asmeniniame aplanke yra daugybė paslėptų failų ir aplankų, kurių pavadinimas prasideda tašku. Daugelis tokių failų yra įvairių programų [[Ubuntu:Konfigūraciniai failai|konfigūraciniai failai]]. Kad pamatytumėte visus paslėptus failus, namų aplanke paspauskite '''CTRL+H''' arba iš viršutinio menių pasirinkite: ''Rodymas - Rodyti paslėptus failus'' (''angl. View - Show Hidden Files'').
 
== Alternatyvios programos ==
eilutė 112 ⟶ 113:
Naudojantis ''Wine'' galima sėkmingai paleisti apie 50% visų Windows OS skirtų programų. Programos, kurios naudoja nestandartines Windows OS dalis gali nepasileisti.
 
Norinti paleisti Windows OS skirtas programas reikia, kad būtų įdiegta ''Wine'' programa ir tada paprasčiausiai atsidarius katalogąaplanką, kuriame yra Windows skirta programa, su ''.exe'' galūne pavadinime pasileis, tiesiog du kart spragtelėjus pelės kairiuoju klavišu. Norint paleisti šią programą iš [[Ubuntu:Komandinė eilutė|komandinės eilutės]] reikia įrašyti tokią komandą:
cd /kelias/iki/windows/programos
wine programos_pavadinimas.exe