Lietuvos istorija 1795–2004/Lietuva 1990–2004 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
(aptarimas | indėlis)
(aptarimas | indėlis)
22 eilutė:
Dvivaldystė faktiškai baigėsi po 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. pučo Maskvoje, kai kietos linijos šalininkai bandė laikinai nušalinti nuo valdžios M. Gorbačiovą, atostogavusį Kryme. Tačiau pučas pralaimėjo, rugpjūčio 21 d. į Maskvą grįžo M. Gorbačiovas, bet valdžia jau koncentravosi naujojo Rusijos lyderio Boriso Jelcino ir jo aplinkos rankose. Tomis pučo dienomis Estija paskelbė nepriklausomybę (rugpjūčio 20 d.), Latvija tai padarė rugpjūčio 21 d. Rugpjūčio 23 d. Vilniuje demontuojamas Lenino paminklas, stovėjęs dabartinėje Lukiškių aikštėje. To įvykio nuotraukos pasirodė Vakarų spaudoje, o vėliau pakliuvo į daugelio šalių istorijos vadovėlius, iliustruojant komunizmo eros Rytų Europoje pabaigą.
 
Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse Lietuvoje išliko aukštas pagrindinės tautybės (lietuvių) procentas bendroje gyventojų sudėtyje (apie 80%), nepriklausomos valstybės atkūrimo procese nepabijota priimti vadinamąjį pilietybės „nulinį variantą“. Jis buvo įtvirtintas 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatyme, galiojusiame dvejus metus. Kitokia padėtis susidarė Latvijoje ir Estijoje, kur sovietmečiu tų kraštų gyventojų tautinė sudėtis ryškiai pasikeitė latvių ir estų nenaudai. Jei Estijoje 1934 m. estai sudarė 88% visų gyventojų, tai 1989 m. – tik apie 61%. Ypač komplikuota padėtis susiformavo Latvijoje, kurioje nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse latvių dalis bendrame gyventojų skaičiuje tesudarė tik apie 52 procentus. Dėl to atkuriant nepriklausomybę ir siekiant užtikrinti latvių nacionalinių interesų prioritetą Latvijoje, o estų Estijoje, didelė gyventojų dalis šiose šalyse atkūrus nepriklausomybę automatiškai negavo pilietybės ir rinkimų teisės. Mat priešingu atveju po II pasaulinio karo atsikėlę rusakalbiai gyventojai ir jų palikuonys savo balsais galėtų lemti, kad šiose Baltijos šalyse rusų kalbai būtų suteiktas valstybinės kalbos statusas ir būtų kitų neigiamų pasekmių Latvijos ir Estijos valstybinei nepriklausomybei.
 
1990-1992 m. Lietuvoje veikė laikinoji konstitucija (Laikinasis Pagrindinis Įstatymas). Nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. visuotiniu referendumu. Ji su kai kuriais pakeitimais galioja ir dabar.