Lietuvos istorija 1795–2004/Lietuva 1990–2004 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
35 eilutė:
1994 m. buvo įvestas pridėtinės vertės mokestis, sutrumpintai vadinamas PVM. Greitai šis mokestis tapo pagrindiniu valstybės biudžeto pajamų šaltiniu. Finansiniame sektoriuje po lietuviškų bankų ir bankelių kūrimosi bumo, bankrotų ir įvairių finansinių aferų, vyko bankų sistemos denacionalizacijos procesas. Užsienio bankų dalis šalies finansinėje sistemoje jau po Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą pasiekė 92% (2005 m. duomenimis). Bankiniam sektoriui internacionalizuojantis, Lietuvos bankus supirko skandinavai ir šalyje palaipsniui, ypač nuo XXI a. pradžios, įsigalėjo Skandinavijos šalių bankai.
1995 m. Vilniuje mažame skverelyje netoli miesto centro buvo pastatytas paminklas 1993 m. mirusiam JAV muzikantui Frankui Zappai, kuris su Lietuva neturėjo nieko bendro. Naujiena apie pirmą pasaulyje paminklą Zappai, inicijuotą šio daininko gerbėjų Vilniuje, tapo tų metų įdomiausiu pranešimu iš Lietuvos pasaulinėje žiniasklaidoje. Kitas dalykas, sudominęs pasaulio naujienų agentūras, buvo 1995 m. pabaigoje - 1996 m. pradžioje kilęs skandalas, kai išaiškėjo, kad tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius naudojosi tarnybine padėtimi Lietuvos akciniame inovaciniame banke, kuris 1995 m. gruodžio mėnesį bankrutavo. Skandalas prisidėjo prie LDDP kaip valdančiosios partijos prestižo kritimo ir 1996 m. rudenį vykusiuose rinkimuose į Seimą, santykinę vietų daugumą iškovojo Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Konservatoriai), sutrumpintai – TS-LK. Taip pasibaigė LDDP keturmetis, o vyriausybę sudarė TS-LK, į koaliciją pasikvietusi krikščionis demokratus.
Rusijos 1998 m. ekonominė krizė paveikė ir Lietuvą, tačiau Lietuvos ūkio subjektai gana greitai sugebėjo perorientuoti eksporto srautus iš Rytų rinkos į Vakarų ir Vidurio Europos valstybes. Vis dėlto Lietuva išliko tam tikroje energetinėje priklausomybėje nuo Rusijos, vienos didžiausių naftos ir didžiausios gamtinių dujų tiekėjos pasauliniu mastu. Elektros energijos gamybos požiūriu Lietuva buvo labiau savarankiška, nes turėjo Ignalinos atominę elektrinė (AE), pastatytą dar sovietmečiu ir pradėjusią veikti 1983 m., kai buvo paleistas pirmasis reaktorius. Statant ir paleidžiant veikti buvo rašoma ir kalbama, kad atominė energetika yra ne tik ekonomiška (tas tiesa), bet ir saugi (?), tačiau po 1986 m. katastrofos Černobylio AE (Ukrainoje) į atominės energetikos ateitį jau buvo žvelgiama ne taip optimistiškai.
| |||