Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1795-1917 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
(aptarimas | indėlis)
(aptarimas | indėlis)
391 eilutė:
Kiekvienai susikūrusiai valstybei, jos politiniams mąstytojams ir istorikams natūralu yra kelti klausimą apie valstybės ištakas bei nepriklausomybės pirmtakus. Valdant tautininkams (nuo 1926 m. pabaigos iki 1940 m. birželio) valstybės ideologijoje buvo įtvirtinta mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės idėjiniai pirmtakai - tai pirmiausia „aušrininkai“ ir „varpininkai“. Šią nuostatą stiprino tautininkų ideologų noras akcentuoti „Aušros“ ir „Varpo“ viršpartinę poziciją. Tačiau pasižiūrėkime įdėmiau į 1920 m. demokratiškai išrinktą Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kas jame gavo daugumą? Atsakymas aiškus: krikščionys demokratai, tiksliau - jų organizacijų blokas, turėjęs St. Seime 59 vietas iš 112 (52,7% visų deputatų). Bet tada kyla klausimas: ar 1920-1922 metais valdžiusi partija, nuo kurios daugiausiai priklausė naujos nepriklausomos valstybės pagrindų kūrimas, įžvelgė savo tiesioginius pirmtakus XIX amžiaus pasaulietiniuose sąjūdžiuose? Ar lietuvių krikščionys demokratai siejo savo ištakas su „Aušra“ ir „Varpu“? Aišku, - ne! Nagrinėdami katalikų padėtį ir aktyvumo pasireiškimus lietuviškose žemėse carinės Rusijos laikais mes galime geriau suvokti kaip atsitiko, kad po Pirmojo pasaulinio karo į valdžią atėjo arčiausiai Katalikų Bažnyčios stovėjusi lietuviška politinė jėga.
 
[http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1092 '''Valančius'''] [Aistė Kučinskienė]
 
[http://www.istorija.lt/lhs/merkys2001.html '''Bishop Motiejus Valančius, Catholic Universalism and Nationalism'''] [Tai Vytauto Merkio 1999 m. išleistos monografijos „Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ anotacija anglų kalba.]