Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1918-1939 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Edurevue (aptarimas | indėlis)
13 eilutė:
Įsigilinus į Lietuvos valstybės tapsmą 1917-1920 m. aiškėja, kad tuometinėje politinėje mintyje egzistavo aiškus supratimas apie parlamentinės santvarkos problemiškumą tuo atveju, jei Lietuvos valstybės ribos bus didesnės ir apims platesnes teritorijas, kuriose lietuvių kalba neskambėjo. Tačiau praradusi Vilnių ir dar neturėdama Klaipėdos krašto, Lietuvos valstybė atgimė su laikinąja sostine Kaune ribotoje teritorijoje, kurios plotas tebuvo nepilni 53 tūkst. km² (52 822 km²), o joje vyravo lietuvių kalba. Tos valstybės ploto pietinis kontūras (demarkacinė linija po kovų su lenkais) ėjo į šiaurę nuo Daugpilio - Vilniaus - Varėnos - Gardino - Seinų linijos. T. y. kaimiškų teritorijų, kur vyravo slaviškai kalbantys gyventojai (gudai, lenkai, rusai, "tuteišiai"), naujojon Lietuvon pakliuvo visai nedaug. Tokioje lietuviškai šnekančioje teritorijoje organizuojant parlamentinius rinkimus nekilo abejonių, kad laimės lietuviai, lietuvių partijos, lietuvių politikai. Lietuviai buvo ir visi 3 aptariamojo laikotarpio valstybės prezidentai: Antanas Smetona (1919-1920, 1926-1940), Aleksandras Stulginskis (1920-1926), Kazys Grinius (1926). Tai tarsi savaime suprantama, tačiau viskas būtų išrodę kitaip, jei Lietuva po I pasaulinio karo būtų atsikūrusi tose sienose, kokias turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII a. pabaigoje, kai ji kaip valstybė nustojo egzistuoti. Po Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapyje realiai atsiradusi Lietuvos nepriklausoma valstybė nebuvo naujomis tarptautinėmis aplinkybėmis atkurta senoji LDK. Žymusis teisininkas Mykolas Römeris Lietuvos konstitucinės teisės paskaitose Kauno Vytauto Didžiojo universitete šią naująją valstybę vadino „lietuviškąja Lietuva“ („nacionalinė - tautinė - lietuviškoji Lietuva“).
 
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniuje. Sienų klausimas nebuvo detalizuojamas. Vėliau vasario 16 d. nutarimas imtas laikyti Lietuvos valstybės atkūrimo sutartiniu ženklu, o Vasario 16-oji švenčiama kaip Lietuvos nepriklausomybės diena. Su šia švente Lietuvą nepriklausomybės laikais oficialiai sveikindavo ir užsienio valstybių vadovai bei diplomatai, tačiau 1918 metais dar buvo labai neaišku, kuo viskas pasibaigs. Pirmoji Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Augustino Voldemaro, buvo sudaryta tik 1918 m. lapkričio 11 d. Žlugus kaizerinei Vokietijai ir jai pralaimėjus karą, Berlynas buvo suinteresuotas mažesnės, lietuviškai kalbančias teritorijas apimančios, Lietuvos valstybės atsiradimu, dėl to palaikė ją ir rėmė finansiškai teikdamas paskolas. LietuvaJauna Lietuvos valstybė su laikinąja sostine Kaune buvo paremta ir vokiečių karinių dalinių aktyviu dalyvavimu nepriklausomybės kovų laikotarpiu 1919 m. Vėliau Vokietija Lietuvai skolas už paskolas, suteiktas nepriklausomos valstybės kūrimo laikotarpiu, nubraukė. Užtat Lietuvos valdžia nekėlė vokiečiams finansinių pretenzijų už karo meto vokiečių okupaciniu laikotarpiu padarytus nuostolius.
Pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos parlamentą (Steigiamąjį Seimą) įvyko 1920 m. pavasarį. Pirmajame posėdyje 1920 m. gegužės 15 d. St. Seimas proklamavo "Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom". Pagal tautinę sudėtį lietuviai sudarė virš 90% visų St. Seimo narių. Intensyvi lietuvių katalikiškų organizacijų visuomeninė veikla, legaliai plėtota dar prieš I pasaulinį karą, gausiai leidžiama katalikiška spauda, kaip ir tiesioginė kunigų agitacija nemažai lėmė, kad karo nualintoje Lietuvoje žmonės, visų pirma moterys, labiausiai pasitikėjo arčiausiai katalikų bažnyčios stovėjusia partija. Pergalę pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose iškovojo krikščionys demokratai, kurie laimėjo ir keletą vėlesnių rinkimų, turėdami seimuose nežymią daugumą. Vis dėlto pirmoji parlamente patvirtinta vyriausybė (VI iš eilės, veikusi 1920-1922 m.) buvo koalicinė, jai vadovavo Kazys Grinius, atstovavęs Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją ir Lietuvos valstiečių sąjungą, kurios į rinkimus ėjo viename bloke.