Lietuvos istorija 1795–2004/Lietuva 1940–1989 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Edurevue (aptarimas | indėlis)
Edurevue (aptarimas | indėlis)
17 eilutė:
Kilus Vokietijos-TSRS karui, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas antisovietinis sukilimas, kuris truko apie savaitę, kol Lietuvos teritoriją okupavo vokiečiai. Daugelis lietuvių sutiko vermachtą palankiai, bet nauji nacistiniai okupantai nesuteikė Lietuvai ribotos nepriklausomybės, kurios tikėjosi bendradarbiavęs su Vokietija Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). Toks nacistinės valdžios elgesys paradoksaliai išėjo į naudą lietuvių tautai, nes jos vyrai nebuvo pasiųsti į frontą ir netapo III-ojo Reicho „patrankų mėsa“. Okupantai toleravo vietinę lietuvių savivaldą, kurios tarnybos, deja, prisidėjo prie žydų persekiojimo bei naikinimo. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti 2005 m. pateikė duomenis, kad nacių okupacijos laikotarpiu buvo nužudyta maždaug 190 tūkst. Lietuvos žydų. Be to, Lietuvoje dar buvo nužudyta keliolika tūkstančių žydų iš kitų šalių. Daugiausia žmonių nužudyta Paneriuose prie Vilniaus ir Kauno fortuose.
 
Svarbus uždavinys, kurio vokiečiai atkakliai siekė, buvo Lietuvos vyrų mobilizacija, nacionalinių karinių formuočių sudarymas ir išsiuntimas į Rytus kovoti dėl Vokietijos interesų fronte ar prieš sovietinius partizanus okupuotose Baltarusijos ir Rusijos teritorijose. VokiečiamsTai ypač tapo aktualu nuo 1943 m. kai ėmė ryškėti Vokietijos karinės galios silpnėjimas. Vokiečių okupantams pasisekė Latvijoje ir Estijoje suformuoti latvių ir estų SS divizijas. Įtakos galbūt turėjo ir tai, kad Pabaltijo vokiečiai apie 700 metų valdė estų ir latvių žemes, buvo perpratę vietinių gyventojų mentalitetą, žinojo kaip paveikti vietinius gyventojus. Tačiau Lietuvoje vokiečiams dėl savivaldos neigiamo nusistatymo ir gyventojų pasyvaus boikoto nepavyko suorganizuoti karinių SS junginių. Dėl to vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. uždarė Vilniaus universitetą, o nemaža grupė lietuvių inteligentų buvo suimta ir ištremta į Štuthofo (Stutthof) konclagerį.
 
1944 m. vasarą į Lietuvos teritoriją vėl įžengė Raudonoji Armija, mūšių metu nukentėjo Vilniaus ir Šiaulių miestai, besitraukiantys vermachto daliniai susprogdino nemažai pastatų Kaune. 1945 m. sausio mėn. vermachtas buvo išstumtas iš Klaipėdos. Įvykus sovietinei reokupacijai visa Lietuva vėl buvo TSRS valdžioje, o Lietuvos TSR plotas, atgavus Klaipėdos kraštą, padidėjo ir siekė oficialiais duomenimis 65,2 tūkst. km². Vėliau atlikus tobulesnius paskaičiavimus buvo nustatyta, kad tas plotas yra 65 tūkst. 300 km², tačiau kadangi į tarybines enciklopedijas ir žinynus jau buvo įrašytas 65, 2 tūkst. skaičius, tai jis ir toliau figūravo.