GNU Linux/Terminalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jei jau turite Linux, kad ir ką kai kurie sakytų su terminalu (kartais vadinama: ''koncolė'') jums teks susidurti. Daug kam atrodo, kad terminalas tai pasenęs kompiuterių valdymo budas, labai nepatogus ir labai negerai "nes reikia daug rašyti". Iš tiesų problema ta, kad dauguma net ir patyrusių kompiuterių naudotojų dabar jau "mąsto langais". Šiame skyriuje as pasistengsiu parodyti kaip reikia "mąstyti terminale" ir tik išmokus tai terminalas taps paprastas, patogus, mielas ir greitas. Toks kokio neatstos jokios, net moderniausios ir įmantriausios grafinės aplinkos.

 

 

 

== Kaip ten patekti? ==

Dabar aš paaiškinsiu kaip į jį patekti.

 

Viršuje ko gero senai pamiršti funkcijos klavišai yra: F1, F2, F3 ir t.t.

 

== Direktorijų medis ir kaip keliauti po jį ==

*/ - ''root'' direktorija. Nuo jos viskas prasideda.

*/etc - čia laikomos nustatymų bylos programoms. Paprastai tai paprasčiausios tekstinės bylos.

*/bin ir /usr/bin - čia laikomos visos programos

*/usr/local - čia keliauja visos programos kurios instaliuojamos veliau nei pati sistema.

*/lib - čia laikomos bendros "bibliotekos" programoms.

*/root - čia yra naudotojo ''root'' asmeniniai duomenys.

*/tmp - čia programos rašo savo laikinus duomenis.

*/dev - čia yra laikomi visi įrenginiai. Unix sistema visus įrenginius laiko tokiais pat dalykais kaip ir bylos. bet visgi įrenginiai atskiriami į savo direktoriją nuo kitų bylų.

*/mnt - čia laikomus tuščios direktorijos ant kurių prijungiami diskai su ''mount'' komanda.

Labai gerai jei nepasitenkinate tuo ką aš parašiau ir norite patys pasižvalgyti.

== Pradinė informacija ==

Dauguma čia dabar pateiktų ~20 dažniau naudojamų komandų su trumpu paaiškinimu ką jos daro.

Kaip "copy" (kopijuoti) tai komanda "cp", "move" (perkelti) tai komanda "mv", "remove" (trinti) tai komanda "rm". ir "make directories" (kurti direktorijas) tai komanda "mkdir".

Naudojama taip: man ieškoma_komanda

Tiek daugiau nei pakanka pradžiai.

 

== "Wildcards" ==

 

Wildcards sąrašas:

*Bet koks skaičius bet kokių simbolių: *

*Bet koks vienas simbolis: ?

*Bet koks simbolis tik ne duotas: [!duoti simboliai]

 

*Trinti viską kas neprasideda mažąja raide: rm [!a-z]*

 

 

Tarkim reikia nueiti iš namų katalogo /home/vart į katalogą: /mnt/labai_ilgas_direktorijos_pavadinimas1.

Arba jei žinome, kad, kataloge be mūsų baisiojo labai_ilgas_direktorijos_pavadinimas1 daugiau nėra direktorijų prasidedančių su l galima dar trumpiau:

*cd /m*/l*/

*cd ~

 

 

== man komanda ==

*man cp

Aprašymo viršuje yra "NAME" skiltis. Joje trumpai apibūdinama komanda.

 

*Kiti žodiai naudojami objektams su kuriais dirbama pavadinti.

 

*-i, --interactive Tai nustatymas nurodantis, kad jei kopijuojant randama jau esanti byla kuri buvo nurodyta kaip būsima kopija, tai tuomet turi būti išvedamas klausimas ar "užrašyti ant virsaus esamos bylos". Kaip matome yra du galimi nustatymo rašymo budai ilgas su dvien minusais ir žodžiu, ir trumpas su vienu minusu ir viena raide. Ilgas galbūt įsimintinesnis, bet trumpas neabėjotinai patogesnis.

*-R, -r, --recursive Tai nustatymas norodantis kopijuoti rekursyviai. Tai yra kopijuoti ir mūsų darbinėje direktorijoje esančias kitas direktorijas su viskuo kas jose yra.

Nustatymus vedant kelis iš karto nereik rašyti krūvos minusų galima -i ir -r sudėti į vieną: -ir.

 

Toliau aprašoma "ATHOR", "REPORTING BUGS", "COPYRIGHT" iš kurių maža naudos.

Tai gali kartais būti labai naudinga. Takim jums meginant paleisti Skype nieko nesigavo ir išmetė pusės puslapio ilgio kaidą. Jūs pasiklausėte forume ką daryti, bet ten papraše, kaip ir reikėjo tikėtis, parašyti kokia tiksliai ta klaida. Gal ir pulsite ją nurašinėti, bet paprasčiau būtų:

*skype > klaida

 

Bet jei įvesim:

*date > data_dabar

Jei mes ištrynimo nenorime tada rašome:

*date >> data_dabar

*cd ~

 

Bet jei direktorijų labai daug jos netilps net į ekraną O jei dar pridesim:

*du | sort -nr | less

*ls -l /etc

Duos mažai naudos. Bent aš pas save matau tik nuo "s" raidės viską, o viršutinė dalis liko "nukripta".

Todel:

*ls -l /etc | less

*man ls

 

== Leidimai ==

keikviena byla turi savo "šeimininką" ir teises ką su ja gali kas daryti. Bet kurioje direktorijoje surinkite:

*ls -l

O "drwxr-xr-x" išsišifruoja taip:

*d rodo kad tai direktorija, jei būtų - tai reikštų, kad tai byla

*rwxr-xr-x == 111 101 101

Ir dvejetainis skaičius gali būti pakeistas dešimtainiu.

*600 == rw-------

Be to nesunku įžvelgti tam tikrus sutapimus, pvz.: kaip mažėjantis skaičius ar skaitmuo mažina teises.

*ls ta_direktorija

*./pavadinimas

 

Bylos/direktorijos savininką ''root'' naudotojas gali keisti taip:

Daugiau informacijos kaip visad:

*man chown

 

== Naudingos programos veikiančios koncolėje ==

*man pavadinimas

Kai kurias gali tekti įdiegti.

**wget http://puslapis.gg/byla

Ir kartu taip galingai kaip:

*links - interneto naršyklė

*ircii-pana - IRC programa, kaip kad mIRC.

Ir daug kitų.

 

Vienas pagrindinių iš jų tai rodyklės. Su pirmyn-atgal paslenkame kursorių, su aukštyn-žemyn peržiūrime komandų istoriją. Tai labai naudinga jei norime pakartoti panašią komandą. Pavyzdžiui jau minėta nelabai techniška serija:

*cd ..

*ctrl+c

Ir komandos darbas bus nutrauktas.

*ctrl+l - išvalo visą ekraną

*ctrl+r - po to vedant komandą ieško panašios jau vestos ir tai matoma ekrane. Kai norai ir tai kas matoma sutampa belieka spausti enter.

*ctrl+u - ištrinti viską kas kursoriaus kairėje

*ctrl+x keletą kartų - šokinėti su kursoriumi tarp esamos padėties ir pabaigos

**top

**ctrl+z

ir atidarinėjame menu.lst su nano, tai:

**nano me -> alt+/ -> enter -> viskas. Tai dar naudingiau kai bylų vardai ilgi.

*alt+c - keičia iš didžiųjų į mažąsias po kursoriaus esančias raides. Naudinga kai per klaidą "caps lock" buvo perjungtas į nenorimą rėžimą.

*alt+l - sumažina visas raides