Ubuntu Linux žaliems/Perėjimas iš Windows

Nors Windows kol kas yra populiariausia operacinė sistema tarp neprofesionalių kompiuterio naudotojų, tai nereiškia, kad ji yra "geriausia". Linux šeimos operacinė sistema Ubuntu turi daug savybių, kurios daro ją patraukia alternatyva Windows OS.

Pagrindiniai skirtumai tarp Windows ir Ubuntu

Failų ir aplankų hierarchija

Daugelis Windows naudotojų puikiai žino kas yra C: arba D: diskai. Ubuntu OS tokių diskų nėra, įdomu kur gi tie diskai? Ubuntu, kaip ir kitose Unix tipo operacijų sistemose viskas paremta standartizuota aplankų ir failų struktūra (hierarchija). Windows OS esantys C: ar D: diskai simbolizuoja tam tikrą laikmeną ar laikmenos dalį (skirsnį), į kurią galima rašyti informaciją, Ubuntu OS diskai ar kitos laikmenis gali būti prijungti prie bet kokio aplanko. Prijungimo veiksmas angliškai vadinamas mount.

Kad būtų aiškiau palyginsiu kaip elgiasi su diskais Windows OS ir Ubuntu.

Tarkime kompiuteryje yra fizinis vidinis diskas ir CD/DVD skaitytuvas. Windows OS šie diskai atrodys taip:

C: - fizinis standusis diskas, esantis kompiuteryje
D: - CD/DVD skaitymo įrenginys

Ubuntu šie įrenginiai įprastai būtų prijungti prie tam tikrų aplankų:

fizinis standusis diskas, esantis kompiuteryje – prijungtas pagrindiniame aplanke, žymimame pasviru brūkšniu /
CD/DVD skaitymo įrenginys (CD-ROM) – prijungtas išoriniams įrenginiams skirtame aplanke /media esanio poaplankio – /media/cdrom/

Kaip matote Ubuntu OS fizinis kompiuterio diskas yra prijungtas prie pagrindinio (šakninio) aplanko „/“. Ubuntu operacinėje sistemoje laikmenas galima prijungti prie bet kurio aplanko, tačiau standartiškai visos laikmenos, išskyrus operacinės sistemos failams naudojamus skirsnius, jungiamos prie /media aplanke esančio poaplankio, kuris dažniausiai pavadinamas pagal laikmenos pavadinimą arba laikmenos skirsnio unikalų numerį (angliškai UUID).

Prie aplankų galima prijungti ne tik fizines laikmenas (diskus, atminties korteles ir t.t.), bet ir specialius failus, kuriuose yra kažkokia failų sistema, taip vadinamus atvaizdus. CD ar DVD atvaizdai yra visas CD ar DVD turinys perkeltas į vieną failą, kuris pavadintas su .iso plėtiniu. Windows sistemoje šių failų turinį galimą peržiūrėti specialių programų pagalba, o Ubuntu sistemoje CD atvaizdus galima prijungti prie aplanko kaip ir diskus. Kad viskas būtų aišku pažingsniui paaiškinsiu prijungimo procedūrą. Šiame paaiškinime bus naudojamos komandos, tačiau nebūtina į jas gilintis, svarbu suprasti kaip veikia diskų ar kitų laikmenų prijungimas.

Tarkime savo asmeniniame namų aplanke turime CD atvaizdą:

~/atvaizdas.iso

Sukuriame aplanką, prie kurio prijungsime CD atvaizdą:

mkdir ~/isoatvaizdas

Šis naujai sukurtas aplankas yra tuščias, toliau vykdome komandą, kuri prijungs CD atvaizdo failą:

sudo mount -o loop -t iso9660 atvaizdas.iso ~/isoatvaizdas/

Po šios komandos, aplanke „isoatvaizdas“ atsidūrė failo atvaizdas.iso turinys ir šis aplankas jau nebetuščias. Dabar vykdome komandą, kuri atjungs CD atvaizdą nuo aplanko:

sudo umount isoatvaizdas/

Po šios komandos aplankas „isoatvaizdas“ vėl tampa tuščias.

Panašiu principu veikia visą laikmenų prijungimas prie aplankų, tiek prijungus USB atmintinę ar įdėjus DVD diską. Išorinių laikmenų prijungimo procesas yra automatizuotas ir laikmenos prijungiamos automatiškai. Dažniausiai visos išimamos laikmenos yra prijungiamos aplanke /media/ sukurtame poaplankyje. Jei įdėsite USB atmintinę, kuri pavadinta usbdisk, ji bus prijungta prie aplanko /media/usbdisk. Visos /media/ aplanke prijungtos laikmenos automatiškai pasirodo darbalaukyje (angl. Desktop).

Failų teisių (leidimų) sistema

Bendrai apie failų teises Ubuntu OS

Ubuntu OS failų teisės skiriasi nuo Windows OS. Ubuntu, kiekvienas failas gali turėti tris pagrindines teises (leidimus), kurios žymimos viena raide:

r - tik skaityti (angl. read-only)
w - tik rašyti (angl. write)
x - vykdomasis failas, kurį operacinė sistema gali paleisti kaip programą (angl. executable)

Pagal šias failo teises apsprendžiama ką tam tikras naudotojas gali su tam tikru failu daryti - ar jis gali tik jį peržiūrėti, į jį įrašyti ar gali jį paleisti kaip programą.

Taip pat minėtos trys pagrindinės failų teisės dar suskirstytos į tris grupes:

u - tik naudotojas, kuris turi failo autoriaus statusą (angl. user)
g - tik naudotojai, kurie priklauso tai pačiai grupei kaip ir pats failas (angl. group)
a - visi naudotojai (angl. all)

Pagal šias grupes nustatoma kokie naudotojai ir kokius veiksmus gali atlikti su konkrečiu failu. Detaliau panagrinėsime šį pavyzdį (failo teises galima pažiūrėti paspaudus ant jo dešinį pelės klavišą ir pasirinkus Savybės->Leidimai arba su komanda ls -l):

rw-rw-rw- failas.txt

Kaip matote šis failas turi teises vienodas visų grupių naudotojams, tiek u, tiek g, tiek a, visi turi tas pačias teises rw. O rw reiškia, kad failą galima peržiūrėti ir į jį įrašyti. Tačiau negalima šio failo paleisti kaip vykdomojo, nes trūksta teisės x.

Paleidžiamieji failai

Windows OS failo tipas pagrinde atpažįstamas pagal failo išplėtimą. Failo išplėtimas yra dažniausiai trys simboliai esantys failo pavadinimo pabaigoje, po taško. Tačiau simbolių gali būti ir daugiau ir mažiau nei trys. Žiūrėkite failo pavadinimo pavyzdį:

failo_pavadinimas.txt

Šiame pavadinime išplėtimas yra txt, kuris nurodo kad tai yra paprastas tekstinis failas.

Taigi, Windows OS, paleidžiant programas failo išplėtimas yra pagrindinis kriterijus, nes paleidžiamieji failai (failai, kurie gali būti įvykdyti kaip programos) yra tie, kurių išplėtimas yra exe, com, bat.

Ubuntu OS failai taip pat gali turėti išplėtimus, bet jie naudojami daugiau dėl aiškumo, kad iš failo pavadinimo matytųsi, kokio tipo failas tai yra. Visose Linux šeimos sistemose failai, kurie gali būti įvykdyti kaip programos turi turėti tam tikrą teisę ir visiškai nesvarbu kokį išplėtimą jie turi.

Detaliau panagrinėsime failą failo_pavadinimas.txt. Tarkime jo teisės yra tokios:

rw-rw-r-- failo_pavadinimas.txt

Iš šių teisių matome, kad naudotojai kurie priklauso failo grupei ir failo autorius gali failą ir nuskaityti ir į jį įrašyti, o visi kiti gali ji tik nuskaityti. Jei komandos chmod pagalba pakeistume šio failo teises taip:

chmod +x failo_pavadinimas.txt

tai šis failas įgys x teisę, kas reiškia, kad dabar šį failą bus galima ir įvykdyti, jo teisės taps tokios:

rwxrwxr-x failo_pavadinimas.txt

Iš šio pavyzdžio matyti, kad Ubuntu OS, skirtingai nei Windows, failų išplėtimas neapsprendžia ar failas yra vykdomasis ar ne. Tai viena iš priežasčių, dėl ko Linux šeimos operacinės sistemos yra saugesnės nei Windows, kadangi Linux sistemose galima nustatyti failo vykdymo teisių ignoravimą norimuose aplankuose, pvz. nustatyti, kad operacinė sistema nevykdytų jokių failų, esančių naudotojo aplankuose.

Paslėptieji failai ir aplankai

Windows OS failai ar aplankai gali turėti savybę paslėptas (angl. hidden), o Linux šeimos OS failai ir aplankai tokios savybės neturi, tačiau bendru sutarimu, jei failo ar aplanko pavadinimo pirmas simbolis yra taškas (.), tada laikoma, kad jis yra paslėptas ir programos įprastai jo nerodo. Dažniausiai Ubuntu OS paslepiami įvairūs konfigūraciniai, laikinieji ar panašios paskirties naudotojo failai, kad jie nesimaišytų bendrame failų sąraše. Tarkime atsidarę savo naudotojo namų aplankas, jame matote tik kelis failus ir aplankus, tačiau iš tikrųjų jūsų asmeniniame aplanke yra daugybė paslėptų failų ir aplankų, kurių pavadinimas prasideda tašku. Daugelis tokių failų yra įvairių programų konfigūraciniai failai. Kad pamatytumėte visus paslėptus failus, namų aplanke paspauskite CTRL+H arba iš viršutinio menių pasirinkite: Rodymas - Rodyti paslėptus failus (angl. View - Show Hidden Files).

Alternatyvios programos

Daugelis tik Windows OS skirtų programų turi alternatyvas ir Ubuntu OS ir dažnai yra ne viena alternatyva, o kelios. Daugelis Ubuntu ar kitose Linux šeimos operacinėse sistemose naudojamos programos veikia ir Windows OS, todėl pereinantiems iš Windows rekomenduojame naudoti būtent šias programas abiejose operacinėse sistemose.

MS Word

LibreOffice Writer (veikia ir Windows OS)
OpenOffice.org Writer (veikia ir Windows OS)
AbiWord (veikia ir Windows OS)

MS Excel

LibreOffice Calc (SpreadSheet, veikia ir Windows OS)
OpenOffice.org Calc (SpreadSheet, veikia ir Windows OS)
Gnumeric (veikia ir Windows OS)

MS PowerPoint

LibreOffice Impress (Presentation, veikia ir Windows OS)
OpenOffice.org Impress (Presentation, veikia ir Windows OS)

Windows Media Player

Totem Media Player
VLC Media Player (veikia ir Windows OS)

MS Outlook

Mozilla Thunderbird + Lightning (veikia ir Windows OS)
Evolution

mIRC

Winamp

XMMS

Windows OS skirtų programų paleidimas

Dažnai skirtingos operacinės sistemos turi specifinį būdą vykdyti programoms, taip yra ir su Ubuntu, kurioje galima paleisti visas Linux šeimos sistemoms skirtas programas, tačiau norint paleisti Windows ar DOS sistemoms sukurtas programas reikia specialios programinės įrangos. Taip yra todėl, kad pati Ubuntu architektūra labai skiriasi nuo Windows. Tačiau yra speciali programa Wine, kurios pagalba galima paleisti Windows sistemai sukurtas programas per Linux ar kitas Unix šeimos OS. Tai reiškia, kad Windows OS skirtas programas, galima paleisti ir su Ubuntu OS, naudojantis specialia Wine programa.

Tam, kad programos skirtos Windows OS būdų sėkmingai įvykdytos, jos kreipiasi į tam tikras Windows sistemos dalis. Ubuntu sistema įprastai šių dalių neturi, tačiau Wine programoje visos reikalingos dalys yra sukurtos, tam kad Windows OS skirta programa sėkmingai galėtų pasileisti.

Naudojantis Wine galima sėkmingai paleisti daugumą visų Windows OS skirtų programų. Programos, kurios naudoja nestandartines Windows OS dalis gali iškart nepasileisti, joms reikia specialių paleidimo instrukcijų arba papildomų programinių bibliotekų (DLL failų). Jei jums nepasileidžia kokia nors Windows programa - ieškokite instrukcijų kaip ją paleisti appdb.winehq.org svetainėje.

Norinti paleisti Windows OS skirtas programas reikia, kad būtų įdiegta Wine programa ir tada paprasčiausiai atsidarius aplanką, kuriame yra Windows skirta programa, su .exe galūne pavadinime ir nustatyta vykdymo teise (leidimu), tiesiog du kart spustelėti pelės kairiuoju klavišu. Jei programa neturi vykdymo leidimo – paspauskite ant .exe failo dešinį pelės klavišą, pasirinkite „Savybės“ ir kortelėje „Leidimai“ uždėkite varnelę ant „Leisti vykdyti failą kaip programą“. Norint paleisti šią programą iš komandinės eilutės reikia įrašyti tokią komandą:

cd /kelias/iki/windows/programos
wine programos_pavadinimas.exe

Programos Wine diegimas

Šia programą galima įdiegti keliais būdais, paprasčiausias būdas - diegimas naudojantis Ubuntu programų centru arba Automatix programa, kurioje kairiajame šone reikia pasirinkti Virtualization ir atsiradusiame sąraše pažymėti Wine. Po šių veiksmų, reikia paspausti viršuje esantį mygtuką „Start“ ir Wine programa bus įdiegta.

Kitas, sudėtingesnis diegimo būdas, naudojantis komandine eilute.

Atidarykite terminalo langą ir su komanda apt-add-repository pridėkite WINE programų saugyklą į jūsų sistemos saugyklų sąrašą:

sudo add-apt-repository ppa:ubuntu-wine/ppa

Tada terminalo lange parašykite:

sudo apt-get update

Dabar galima instaliuoti wine:

sudo apt-get install wine1.4

Daugiau informacijos apie WINE įdiegimą į Ubuntu rasite winehq.org/download puslapyje.

Windows OS diskų prijungimas ir naudojimas

Jei kompiuteryje iš karto įdiegta ir Windows OS, ir Ubuntu, tada galima pilnai naudoti diską, kuris priklauso Windows OS. Paprasčiausias būdas tai padaryti - pasinaudoti Automatix programa, kaip ją įdiegti ir paleisti, galite pasiskaityti skyrelyje „Kaip įdiegti naujas programas“. Programoje Automatix, šone esančioje juostoje reikia pasirinkti „Miscellaneous“, tada dešinėje pusėje reikia pasirinkti „Automatix read/write NTFS and FAT32 Mounter“. Galiausiai reikia paspausti mygtuką „Start“ ir akimirksniu galėsite naudotis Windows OS diskais.