Atverti pagrindinį meniu

Wikibooks β

Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1990-2004 metais

< Lietuvos istorija 1795-2004(Nukreipta iš Lietuvos istorija 1795-2004: Lietuva 1990-2004 metais)

TekstasKeisti

Lietuvių visuomenėje 1989 m. pabaigoje – 1990 m. pradžioje nepriklausomybės atstatymo siekimas tapo vyraujančiu. Valdžia slydo iš komunistų partinės nomenklatūros rankų. Atsikūrė tarpukariu nepriklausomoje Lietuvoje egzistavusios politinės partijos (socialdemokratų, krikščionių demokratų, tautininkų), steigėsi ir naujos, bet visos jos nerodė didesnio savarankiškumo, šliejosi prie Sąjūdžio. Savarankiškai laikėsi tik Lietuvos laisvės lyga, užėmusi bekompromisinės kovos poziciją, pasižymėjusi demonstraciniu aktyvumu, tačiau narių skaičiumi negausi.

1990 m. vasario pabaigoje - kovo pradžioje dviem turais vykusiuose Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose daugiau kaip 80% vietų gavo Sąjūdžio iškelti kandidatai, likusias – atsiskyrusios nuo TSKP Lietuvos komunistų partijos (savarankiškos) ir lenkų tautinės mažumos atstovai. 1990 m. kovo 10 d. susirinkusi į savo pirmąjį posėdį naujai išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sprendė procedūrinius klausimus. Juos pratęsusi kitą dieną, 1990 m. kovo 11-ąją, Aukščiausioji Taryba išrinko savo pirmininku (faktiškai valstybės vadovu) Sąjūdžio lyderį Vytautą Landsbergį ir 22 val. 30 min. priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Buvo skubama, nes kovo 12 d. Maskvoje turėjo prasidėti TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuris galėjo priimti nutarimus, apsunkinančius atsiskyrimą.

Po Kovo 11-osios Lietuvai sugrąžintas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“, o Vytis paskelbtas oficialiu valstybės herbu ir ženklu. Premjere buvo paskirta ekonomistė Kazimiera Prunskienė. TSRS liaudies suvažiavime išrinktas prezidentas M. Gorbačiovas pareikalavo atšaukti Kovo 11-osios Aktą, buvo nutrauktas naftos tiekimas, bet ginkluotos jėgos 1990 m. naudoti nesiryžo, nors Lietuvos nepriklausomybės nepripažino nei viena Vakarų valstybė. Lietuvoje kuriamos nepriklausomos valstybės struktūros, tačiau jos teritorijoje tebestovėjo Tarybinės armijos daliniai, veikė daugelis bendrasąjunginių institucijų. Kitaip tariant egzistavo savotiška dvivaldystė, ką parodė ir 1991 m. sausio įvykiai. Iš Maskvos duotas nurodymas pakeisti valdžią Lietuvoje panaudojant karinę jėgą vis dėlto nepavyko. Lėmė ne tik liaudies parama demokratiškai išrinktai valdžiai, bet ir vykstantys pokyčiai pačioje Rusijoje. Sausio 13 d. B. Jelcinas paskambinęs vyriausybiniu telefonu M. Gorbačiovui pasakė: "Michailai, tu darai didelę klaidą, Michailai... kad įvedei kariuomenę į Pribaltiką". Po pusantros valandos B. Jelcinas jau buvo Taline, kur, susitikęs su Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovybe pasmerkę agresiją Vilniuje ir pradėjo naują Rusijos suverenizacijos etapą. 1991 m. sausio sovietinę agresiją pasmerkė ir Vakarų šalys, peržiūrėdamos sutartis dėl finansinės pagalbos suteikimo Maskvai. Kai kuriais skaičiavimais dėl to TSRS vadovybė negavo kreditų maždaug už 16 mlrd. dolerių sumą.

1991 m. vasario 11 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija, tačiau Vakarų valstybės neskubėjo to daryti, bijodamos, kad tai paskatintų konservatyvių jėgų sustiprėjimą Rusijoje. Kita vertus, pačioje Rusijoje stiprėjo jos suverenizacijos siekis, o šio proceso lyderiu tapo Borisas Jelcinas, nuo 1990 m. gegužės – Rusijos TFSR Aukščiausios Tarybos pirmininkas, o 1991 m. birželio 12 d. išrinktas nepriklausomos Rusijos Federacijos prezidentu. Tų metų liepos 29 d. V. Landsbergis ir B. Jelcinas Maskvoje pasirašė sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

Dvivaldystė faktiškai baigėsi po 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. pučo Maskvoje, kai kietos linijos šalininkai bandė laikinai nušalinti nuo valdžios M. Gorbačiovą, atostogavusį Kryme. Tačiau pučas pralaimėjo, rugpjūčio 21 d. į Maskvą grįžo M. Gorbačiovas, bet valdžia jau koncentravosi naujojo Rusijos lyderio Boriso Jelcino ir jo aplinkos rankose. Tomis pučo dienomis Estija paskelbė nepriklausomybę (rugpjūčio 20 d.), Latvija tai padarė rugpjūčio 21 d. Rugpjūčio 23 d. Vilniuje demontuojamas Lenino paminklas, stovėjęs dabartinėje Lukiškių aikštėje. To įvykio nuotraukos pasirodė Vakarų spaudoje, o vėliau pakliuvo į daugelio šalių istorijos vadovėlius, iliustruojant komunizmo eros Rytų Europoje pabaigą.

Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse Lietuvoje išliko aukštas pagrindinės tautybės (lietuvių) procentas bendroje gyventojų sudėtyje (apie 80%), nepriklausomos valstybės atkūrimo procese nepabijota priimti vadinamąjį pilietybės „nulinį variantą“. Jis buvo įtvirtintas 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatyme, galiojusiame dvejus metus. Kitokia padėtis susidarė Latvijoje ir Estijoje, kur sovietmečiu tų kraštų gyventojų tautinė sudėtis ryškiai pasikeitė latvių ir estų nenaudai. Jei Estijoje 1934 m. estai sudarė 88% visų gyventojų, tai 1989 m. – tik apie 61%. Ypač komplikuota padėtis susiformavo Latvijoje, kurioje nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse latvių dalis bendrame gyventojų skaičiuje tesudarė tik apie 52 procentus, o rusakalbių slavų dalis pasiekė net 42 procentus. Dėl to atkuriant nepriklausomybę ir siekiant užtikrinti latvių nacionalinių interesų prioritetą Latvijoje, o estų Estijoje, didelė gyventojų dalis šiose šalyse atkūrus nepriklausomybę automatiškai negavo pilietybės ir rinkimų teisės. Mat priešingu atveju po II pasaulinio karo atsikėlę rusakalbiai gyventojai ir jų palikuonys savo balsais galėtų lemti, kad šiose Baltijos šalyse rusų kalbai būtų suteiktas valstybinės kalbos statusas ir būtų kitų neigiamų pasekmių Latvijos ir Estijos valstybinei nepriklausomybei.

1991 m. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę ir užmezgant iš naujo diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis, Lietuvos gyventojams vis labiau ėmė atsiverti galimybės išvykti kelionėms į užsienį, gaunant vizas jau kaip nepriklausomos valstybės piliečiams. Tiesa, iš pradžių jie turėjo dar sovietmečiu išduotus pasus, bet nuo 1992 m. jau buvo išduodami nauji Lietuvos Respublikos piliečio pasai. 1990-1992 m. Lietuvoje veikė laikinoji konstitucija (Laikinasis Pagrindinis Įstatymas). Nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. visuotiniu referendumu. Ji su kai kuriais pakeitimais galioja ir dabar. ...

1988-1991 m. galima laikyti didžiulio patriotinio pakilimo, tautos didvyriškumo laikotarpiu. Dainuojanti revoliucija baigėsi išsivadavimu, o išsivadavimo euforija greitai išsivadėjo. Po to sekė metai "kai nebuvo didvyrių". Būtent taip pavadino savo knygą Adolfas Šleževičius, 1993-1996 m. vadovavęs ministrų kabinetui [1]. 1992-1996 m. valdžioje buvo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), išaugusi iš Lietuvos komunistų partijos, kuri 1990 m. gruodžio 8 d. atsiskyrė nuo TSKP. 1992 m. vykusiuose rinkimuose į Seimą LDDP gavo 76 vietas iš 141, dėl to turėdama absoliučią daugumą, galėjo sudaryti vienpartinę vyriausybę, neidama į koalicijas. Seimo pirmininku tapęs Algirdas Brazauskas ėmė eiti ir šalies prezidento pareigas. 1993 m. jau pirmame balsavimo ture laimėjęs pirmuosius nepriklausomoje Lietuvoje prezidento rinkimus jis nutraukė narystę LDDP, kaip reikalavo 1992 m. konstitucija. Formaliai žiūrint jis tapo nepartiniu, o valdančiosios partijos pavadinime buvo žodis "demokratinė", tačiau faktiškai , jei žiūrėti istoriškai, 1992-1993 m. į valdžią sugrįžo buvę komunistai, vėl užėmę aukščiausius valstybinius postus. Viena iš tokios padėties pasekmių buvo „nomenklatūrinė privatizacija“, kurios pradžia įžiūrima jau anksčiau, kai Gorbačiovo reformų metu buvo leistas smulkus verslas ir prekyba. Panašūs sugrįžimo į valdžią procesai vyko ir kai kuriose kitose buvusiose "socialistinio lagerio" šalyse, tik Lietuvoje buvusių komunistinės sistemos nomenklatūrininkų sugrįžimas įvyko anksčiau. Antai, gretimoje Lenkijoje su jos giliomis katalikiškomis tradicijomis 1995 m. prezidento rinkimus laimėjo buvęs komunistų partinis funkcionierius Aleksandras Kvasnievskis (Aleksander Kwaśniewski).

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos Respublikos teritorijos buvo baigta išvesti Rusijos kariuomenė. Paskutinis Rusijos karinis dalinys ešelonu kirto Lietuvos - Baltarusijos sieną prie Kenos geležinkelio stoties likus dešimčiai minučių iki vidurnakčio. Rusijos kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos, o Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurioje neliko rusų karinių dalinių. Vos kelioms dienoms praėjus su oficialiu vizitu atvyko popiežius Jonas Paulius II, kuris Lietuvoje lankėsi 1993 metų rugsėjo 4-8 dienomis.

1993 metai buvo reikšmingi ir ekonominio savarankiškumo prasme, nes tais metais buvo įvestas Litas - Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta. Ji pakeitė bendruosius talonus, cirkuliavusius greta sovietinių pinigų (rublių ir kapeikų) kaip laikinieji pinigai nuo 1991 m. rugpjūčio 5 d. Kadangi laikinieji pinigai talonai buvo įvesti tada, kai vyriausybei vadovavo Gediminas Vagnorius, tai jie liaudyje buvo vadinami "vagnorkėmis". Vykstant perėjimui prie rinkos ekonomikos ir privatizacijai šiuos procesus lydėjo korupcija ir nusikalstamumo augimas. Kriminalinėms grupuotėms aiškinantis tarpusavio santykius ar naudojant prievartą prieš verslininkus vien 1993 m. Lietuvoje buvo susprogdinta apie 150 bombų, iš jų apie 30 Vilniuje. 1993 m. spalio 12 d. buvo nušautas žurnalistas Vytas Lingis, spaudoje rašęs apie "Vilniaus brigadą" ir nusikalstamas struktūras.

1994 m. buvo įvestas pridėtinės vertės mokestis, sutrumpintai vadinamas PVM. Greitai šis mokestis tapo pagrindiniu valstybės biudžeto pajamų šaltiniu. Finansiniame sektoriuje po lietuviškų bankų ir bankelių kūrimosi bumo, bankrotų ir įvairių finansinių aferų, vyko bankų sistemos denacionalizacijos procesas. Užsienio bankų dalis šalies finansinėje sistemoje jau po Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą pasiekė 92% (2005 m. duomenimis). Bankiniam sektoriui internacionalizuojantis, Lietuvos bankus supirko skandinavai ir šalyje palaipsniui, ypač nuo XXI a. pradžios, įsigalėjo Skandinavijos šalių bankai.

1995 m. Vilniuje mažame skverelyje netoli miesto centro buvo pastatytas paminklas 1993 m. mirusiam JAV muzikantui Frankui Zappai, kuris su Lietuva neturėjo nieko bendro. Naujiena apie pirmą pasaulyje paminklą Zappai, inicijuotą šio daininko gerbėjų Vilniuje, tapo tų metų įdomiausiu pranešimu iš Lietuvos pasaulinėje žiniasklaidoje. Kitas dalykas, sudominęs pasaulio naujienų agentūras, buvo 1995 m. pabaigoje - 1996 m. pradžioje kilęs skandalas, kai išaiškėjo, kad tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius naudojosi tarnybine padėtimi Lietuvos akciniame inovaciniame banke, kuris 1995 m. gruodžio mėnesį bankrutavo. Skandalas prisidėjo prie LDDP kaip valdančiosios partijos prestižo kritimo ir 1996 m. rudenį vykusiuose rinkimuose į Seimą, santykinę vietų daugumą iškovojo Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Konservatoriai), sutrumpintai – TS-LK. Taip pasibaigė LDDP keturmetis, o vyriausybę sudarė TS-LK, į koaliciją pasikvietusi krikščionis demokratus.

Rusijos 1998 m. ekonominė krizė paveikė ir Lietuvą, tačiau Lietuvos ūkio subjektai gana greitai sugebėjo perorientuoti eksporto srautus iš Rytų rinkos į Vakarų ir Vidurio Europos valstybes. Vis dėlto Lietuva išliko tam tikroje energetinėje priklausomybėje nuo Rusijos, vienos didžiausių naftos ir didžiausios gamtinių dujų tiekėjos pasauliniu mastu. Elektros energijos gamybos požiūriu Lietuva buvo labiau savarankiška, nes turėjo Ignalinos atominę elektrinė (AE), pastatytą dar sovietmečiu ir pradėjusią veikti 1983 m., kai buvo paleistas pirmasis reaktorius. Statant ir paleidžiant veikti buvo rašoma ir kalbama, kad atominė energetika yra ne tik ekonomiška (tas tiesa), bet ir saugi (?), tačiau po 1986 m. katastrofos Černobylio AE (Ukrainoje) į atominės energetikos ateitį jau buvo žvelgiama ne taip optimistiškai.

1998 m. prezidento rinkimus, juose nedalyvaujant A. Brazauskui, laimėjo jokiai Lietuvos partijai nepriklausantis Valdas Adamkus, gimęs 1926 m. Kaune, bet 1944 m. pasitraukęs į Vakarus. Po karo jis atsidūrė JAV ir dalyvavo politinėje veikloje, turėjo ilgametę patirtį JAV federalinės valdžios struktūrose kaip gamtosaugininkas. Atkūrus nepriklausomybę jis grįžo į Lietuvą dalyvauti politikoje, ir gana sėkmingai, ką parodė laimėjimas šalies prezidento rinkimuose, II ture įveikus pagrindinį konkurentą Artūrą Paulauską. 2003 m. šiame poste jį pakeitė Rolandas Paksas, laimėjęs kitus prezidento rinkimus, tačiau 2004 m. po apkaltos proceso Konstituciniame teisme Seimo sprendimu jis buvo nušalintas nuo prezidento pareigų.

2003 m. gegužės 10-11 d. Lietuvoje įvyko referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (sutrumpintai - ES). Dalyvavo 63 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, iš jų 91 proc. pasisakė už stojimą. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tuo metu vyriausybei vadovavo Algirdas Brazauskas, o Laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo Artūras Paulauskas. 2004 m. birželio 13 d. Lietuvoje įvyko rinkimai į Europos parlamentą ir pagal nustatytą kvotą buvo išrinkta 13 narių, priklausančių įvairioms partijoms. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos mėnesį priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Jį pasirašė antrai prezidento kadencijai 2004 m. išrinktas Valdas Adamkus. 2004 m. lapkritį Lietuva pirmoji visoje ES priėmė Europos konstituciją.

2001 m. balandžio 6 d. Lietuvoje įvyko pirmasis visuotinis gyventojų surašymas atkūrus nepriklausomybę. Jis parodė, kad palyginus su 1989 m. surašymo duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 191 tūkst. ir 2001 m. siekė apie 3 mln. 484 tūkstančių. Vėlesniais metais gyventojų skaičius dar labiau mažėjo, ką lėmė iš esmės ekonominės priežastys, skatinusios emigraciją, visų pirma, į turtingesnes Europos šalis. Ypač palankios sąlygos gyventojams išvykti iš Lietuvos susidarė jai įstojus į ES 2004 m. Spėjama, kad per nepriklausomybės dvidešimtmetį (1990-2010 m.) iš Lietuvos emigravo apie 0,5 mln. gyventojų.


Nuorodos

  1. Adolfas Šleževičius. Metai kai nebuvo didvyrių. Lietuvos įvykiai tuometinio Ministro Pirmininko akimis. - Vilnius, 2008.



1990-1991Keisti

Lietuvoje 1990-91 m. buvo tiek daug svarbių įvykių, kad šiam trumpam laikotarpiui galima būtų skirti atskirą seminarą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Natūralu būtų šią temą susieti ir su ankstesniais 1986-1989 m. įvykiais.

1990-1991

Slaptieji M.Gorbačiovo archyvai – atviri lrytas.lt skaitytojams --- "Buvusio paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo slaptųjų archyvų dokumentai, kuriuos Lietuvos ambasadai Londone įteikė šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantis rusų istorikas, rašytojas, disidentas Pavelas Stroilovas, leido iš naujo pažvelgti į Lietuvos nueitą, regis, kiekvienam lietuviui iki skausmo žinomą mūsų šalies išsilaisvinimo iš sovietų gniaužtų kelią."

Lrytas.lt biblioteka: 842. „Slapti Gorbačiovo archyvai“ [Apie 2012 m. lietuvių kalba išleistą knyga „Slapti Gorbačiovo archyvai“]

20 лет распаду единой страны: кто и как уничтожал СССР [Rusijos telekanalo KM TV dokumentinis filmas.]

FRANCE AND THE BALTIC STATES DURING THE PRESIDENCY OF FRANÇOIS MITTERRAND [Published in the printed edition of Baltic Worlds Pages 8-14, 2 2011 and Special issue, The Ninth Baltic Conference June 2011]

Kai kapitalizmas Lietuvoje buvo jaunas: nuo liemenėlėmis prikimštų automobilių iki verslininkų kaubojų

1990

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATKŪRIMAS 1990 M. KOVO 11 D. [Virtuali paroda]

Atgimstanti Lietuva: 1. Sausis. M.Gorbačiovo hipnozės seansas lietuvių tautos neužbūrė [Straipsnio autorius: Tomas Vaiseta. Paskelbta lrytas.lt, 2010-01-12]

Trys dienos su M.Gorbačiovu (1990 m. sausio vizito Lietuvoje detalės) [lrytas.lt 2010 m. paskelbtas straipsnis iš savaitraščio “Gimtasis kraštas” 1990 m. sausio 19 d. numerio.]

TWO DAYS IN VILNIUS — JULY 1990 [LITUANUS. LITHUANIAN QUARTERLY JOURNAL OF ARTS AND SCIENCES. Volume 37, No.1 - Spring 1991]

Kovo 11-oji prieš devyniolika metų: istorinio sekmadienio chronologija [Straipsnio autorius: Arvydas Kšanavičius. Paskelbta: lrytas.lt, 2009-03-11]

Kovo 11-oji: sustabdytos akimirkos (nuotraukos) [lrytas.lt, 2007-03-10]

Kovo 11-osios Aktas tapo naujos epochos pradžia, sako signatarai [ELTA pranešimas, paskelbtas SEKUNDĖ.lt, 2005-03-12]

Vytautas Sinkevičius. Kovo 11 -oji: nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija [Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorius]

Dviejų vadovų dialogas virto knyga [Apie Vytauto Landsbergio knygą "Susirašinėjimas ir pokalbiai su Francois Mitterrand 1990-1992".]

APIE VIENO STABO GRIŪTĮ VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTĖLIO TEMA [Straipsnio autorius: GINTARAS ŠIDLAUSKAS]

Lietuvos šiuolaikinės bankininkystės raidos pradžia (1988-1990 m.) [Straipsnio autorius: Linas Šadžius]

The Deepening Crisis in the USSR: Prospects for the Next Year [Slaptas 1990 m. lapkričio 18 d. CŽV (CIA) dokumentas apie padėtį TSRS su galimais įvykių raidos scenarijais]

Die Unabhängigkeit der baltischen Staaten in historischer Bilanz und als aktuelle Perspektive

1991

„WikiLeaks“: Lietuvos atstovai nedramatizavo padėties prieš pat kruvinus Sausio 13-osios įvykius

ЦК КПСС "О событиях в Литве" [11. января 1991 г.]

1991-ųjų sausio 13-oji (iš Seimo archyvų)

SOVIET CRACKDOWN; SOVIET LOYALISTS IN CHARGE AFTER ATTACK IN LITHUANIA; 13 DEAD; CURFEW IS IMPOSED [By BILL KELLER, Special to The New York Times. Published: January 14, 1991.]

Sausio 13-oji tautos atmintyje

Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo svetainė

Paroda "SAUSIO 13-OJI GYVA ATMINTYJE"

Fotobankas.lt - nuotraukos pagal: "sausio 13-oji"

Po 21 metų. Dramatiškieji Sausio įvykiai fotografo P.Lileikio akimis

Sunkiai sužeistą L.Asanavičiūtę priėmusi gydytoja V.Kudzienė: “Kūnas pagaugais nuėjo, nes supratau, kad situacija beviltiška” [Straipsnio autorius: Tomas Vaiseta. Paskelbta: lrytas.lt, 2011-01-13]

1991-ųjų metų svarbiausi įvykiai [Įvykių chronologija, pateikta LR Seimo svetainėje]

Inga Čepėnaitė. Sausio 13-oji – Lietuvos dvasios pergalė

Sausio 13-oji: už laisvę sumokėta brangiai [Audrius Bareišis | Alfa.lt, 2009-01-12]

Sovietų agresiją stabdė tautos dvasia ir „Molotovo kokteiliai”

Po tanko vikšrais pakliuvęs A.Sakalauskas: „Pojūtis kaip sapne - nori bėgti ir negali“

1991: Bloodshed at Lithuanian TV station [BBC On This Day | 13 January 1991]

A. Jakubčionis: Baltijos keliu šiandien nebetikiu

Po 17 metų. Prisimena Sausio 13-osios dalyviai panevėžiečiai – karininkas, kunigas ir politikė [lrytas.lt, 2008.01.13.]

Jacek Borkowicz. Śpiewem i krwią (Jak Litwini wywalczyli niepodległość: wspomnienia z lat 1990-1991) [Tygodnik Powszechny, 2006-09-13]

Von der "Blutnacht" zur neuen Freiheit [DER STANDARD, Print-Ausgabe, 15./16. 6. 2002]

Litauen auf dem Weg nach Europa [DER STANDARD, Print-Ausgabe, 22./23. 6. 2002]

Užgniaužtą Lietuvos balsą rengtasi transliuoti iš Kauno klinikų ir automobilių [lrytas.lt, 2009.01.13.]

Baltijos šalių nepriklausomybės palaikymo demonstracija Stokholme 1991.03.18 [Juodai balta fotonuotrauka]

О происшествиях в Латвии и Литве [TSRS Vidaus reikalų ministerijos 1991 liepos 29 d. pranešimas TSKP CK]

О происшествиях в Литoвской республике [TSRS Vidaus reikalų ministerijos 1991 liepos 31 d. pranešimas TSKP CK]

Medininkų bylos įkaltis dingo be pėdsakų [lzinios.lt, 2013.01.08.]

ЗАГОВОР ГКЧП

Laidoje „Forumas“ Gediminas Vagnorius prisiminė Sausio 13-osios, rugpjūčio pučo įvykius [Kalbino Virginijus Savukynas.]

K.Prunskienės interviu apie ryšius su KGB 1991 metų išklotinė [BNS ir lrytas.lt informacija, 2008-09-12]

Lietuvą išvadavo M.Gorbačiovas ar Sąjūdis? [Straipsnio autorius: Kęstutis Girnius. Paskelbta: www.DELFI.lt, 2009.11.29.]

Pakartotinis pripažinimas: Švedijos politika ir diplomatija atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1918 - 1921 ir 1990 - 1991 metais

Konferencijos „Parlamento gynyba 1991 metais“, vykusios 2010 m. sausio 12 d., stenograma

Parlamento gynyba 1991m. arba neįvykęs mūšis mieste (I dalis)

1992 - 2004Keisti

Šio seminaro tikslas būtų aptarti bendrąją Lietuvos raidą po nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Tematiškai pradžioje galima apimti ir 1990-1991 m. laikotarpį, kaip įžangą į vėlesnę nepriklausomos Lietuvos raidą.


Lietuvos valstybingumo pripažinimas ir tarptautinių santykių plėtra [Teksto autorius: Česlovas Laurinavičius]

Der russische Truppenrückzug aus den baltischen Staaten [Autor / Herausgeber: Wettig, Gerhard]

Kauno savanorių maištas – jo vado J.Maskvyčio akimis (video) [lrytas.lt, 2007-01-24]

Kaip Sniečkus tapo Visaginu [Autorius: Laimonas Abarius]

„Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Kam buvo naudinga nušauti V.Lingį? (I dalis) --- (II dalis)

Итоги переписи 2001 года в Литве [Михаил Тульский - специально для "Демоскопа", № 81 - 82, 23 сентября - 6 октября 2002.]

Liūdni „sprogusių“ bankų vadovų likimai [Autorius: Stasys Gudavičius]

Saulius Pivoras: Kodėl nebus Europos tautos?

Kiti resursaiKeisti

KartografijaKeisti

Lietuvos žemėlapis [interaktyvus]

Lenkai Lietuvoje [Polacy na Litwie]

Республика Беларусь [Didelis politinis Baltarusijos žemėlapis 2005 m. pradžios duomenimis]

Europe [Europos žemėlapis su valstybių sienomis 2004 m.]


Navigacija

Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis