Lietuvos metraštis/1930
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
1929 ← | 1930 m. | → 1931 |
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
??? |
Lietuva 1930 metais
Įvykiai keisti
Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
---|---|---|---|
1930 | Alytaus apskritis | Pivašiūnų valsčiaus Klydžionių k. ► Butrimonių valsčius. | |
1930-02-28 | Šakių apskritis | Griškabūdžio valsčiaus Vinkšnupių k. (15 ūkių, 121 gyv.) ► Jankų valsčius. | |
1930-04-08 | Panevėžio apskritis | 1930-05-01 sujungiami valsčiai: Panevėžio-Velžio valsčius + Piniavos valsčius = Panevėžio valsčius (centras Panevėžys).[1] | |
1930-07-10 | Šakių apskritis | Lekėčių valsčiaus Kurynės k. (7 ūkiai, 49 gyv.) ► Jankų valsčius. | |
1930-10-21 | Marijampolės apskritis |
|
Teritorija keisti
Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys, pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.
Lietuvos Respublika keisti
Lenkijos Respublika keisti
Dalis žemių dabartinėje Lietuvos teritorijoje 1930 m. priklausė Lenkijos sudėtyje buvusioms apskritims:
Vaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | ||||
---|---|---|---|---|---|---|
Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje | Gyvenvietės |
Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija | 2 iš 14 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis | |
Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | |||||
Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija |
2 iš 8 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys | Eišiškės |
Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | Laibiškės | ||||
Vilniaus vaivadija | 6 iš 9 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | Dieveniškės | ||
Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | Rimšė | ||||
Pastovių apskritis? | Neaišku | |||||
Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | Adutiškis, Ceikiniai, Dūkštas, Ignalina, Kaltanėnai, Linkmenys, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Pabradė, Stajetiškė, Švenčionėliai | ||||
Vilniaus miestas | Visas | Antakalnis | ||||
Vilniaus-Trakų apskritis | Visa | Bezdonys, Čekoniškės, Degsnės, Jašiūnai, Lentvaris, Lieponys, Maišiagala, Naujoji Vilnia, Nemenčinė, Paberžė, Rudamina, Šalčininkai, Šnipiškės, Trakai, Valkininkai, Varėna |
Vokietijos Respublika keisti
- Rytų Prūsijos provincija – 36 991 km² [2]
Žemėlapiai keisti
Geležinkeliai keisti
Lenkija keisti
1930 m. gegužės 1 d. Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:[3]
- Dvikeliai geležinkeliai:
- Wilno–Nowoświęciany: Vilniaus GS (Wilno) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Pabradės GS (Podbrodzie) – Švenčionėlių GS (Nowoświęciany)
- Pagėgiai–Insterburg: Pagėgių GS (Pagėgiai) – Tilžės GS (Tilsit) – Įsruties GS (Insterburg)
- Wilno–Insterburg: Vilniaus GS (Wilno) – Lentvario GS (Landwarów) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena – Kauno GS (Kaunas) – Lietuvos–Vokietijos siena – Gumbinės GS (Gumbinnen) – Įsruties GS (Insterburg)
- Landwarów–Grodno: Lentvario GS (Landwarów) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Druskininkų GS2 (Druskieniki) – Gardino GS (Grodno)
- Vienkeliai geležinkeliai:
- Nowoświęciany–Daugavpils: Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena – (Zemgale) – Daugpilio GS (Daugavpils)
- Orany–Suwałki: Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – Suvalkų GS (Suwałki)
- Wilno–Lida: Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
- Wilno–Mołodeczno: Vilniaus GS (Wilno) – Naujosios Vilnios GS (Nowa Wilejka) – Kenos GS (Kiena) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Oszmiany) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
- Podbrodzie–Łyntupy: Pabradės GS (Podbrodzie) – Lentupio GS (Łyntupy) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo)
- Siaurieji geležinkeliai:
- Dūkšto GS (Dukszty) – Drujos GS (Druja)
- Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Lentupio GS (Łyntupy)
- Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Matylių GS (Motyle)
- atšaka → (Kozliszki)
Šaltiniai keisti
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 19
- ↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1931%7Clog9
- ↑ Koleje Rzeczypospolitej Polskiej. – Opracował Władysław Groszek, 1930.