Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1930 1931 m. 1932
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1931 metais

Įvykiai keisti

Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1931 Alytaus apskritis Pivašiūnų valsčius panaikintas, didžioji jo dalis perduota Butrimonių valsčiui (55 gyvenvietės).
1931-05-02 „Vietos savivaldybės įstatymas“ [1] (Trečiasis savivaldybių įstatymas) Lietuvos Respublika Sustiprinta centro valdžios pozicija – atsisakyta seniūnijos, kaip savarankiško savivaldos vieneto, statuso. Miestai suskirstyti į pirmaeilius ir antraeilius:
1931-05-22 Šakių apskritis
1931-08-12 Panevėžio apskritis Naikinamas Miežiškių valsčius, jo teritorija perduota Panevėžio valsčiui.[2]
1931 m. pabaiga Panevėžio valsčius Panaikintas Andrioniškio valsčius,[3] jo teritorija perduota Anykščių valsčiui.

Teritorija keisti

Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys su 300 valsčių. Pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.

Lietuvos Respublika keisti

1932 m. „Kauno kalendoriuje“ 58–63 psl. nurodomos Lietuvos gyvenvietės, kuriose 1931 m. buvo pašto skyriai.[4]

Lenkijos Respublika keisti

Rytinė dalis Lietuvos priklausė Lenkijai (Balstogės, Naugarduko, Vilniaus vaivadijos).

Vaivadijų regionas Vaivadija Apskritis
Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje
Centrinės vaivadijos 1 iš 6 vaivadijų Balstogės vaivadija 2 iš 14 apskričių Gardino apskritis Nedidelė šiaurinė dalis
Suvalkų apskritis Rytinė dalis
Rytinės vaivadijos 2 iš 4 vaivadijų Naugarduko vaivadija 2 iš 8 apskričių Lydos apskritis Šiaurinis pakraštys
Valažino apskritis Labai maža šiaurinė dalis
Vilniaus vaivadija 6 iš 9 apskričių Ašmenos apskritis Vakarinė dalis
Breslaujos apskritis Vakarinė dalis
Pastovių apskritis? Neaišku
Švenčionių apskritis Vakarinė dalis
Vilniaus miestas Visas
Vilniaus-Trakų apskritis Visa

Vokietijos Respublika keisti

Žemėlapiai keisti

Geležinkeliai keisti

Lenkija keisti

1931 m. Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:[6]

Ruožas Ilgis, km Stotys ir stotelės
Platieji geležinkeliai
Vilnius–Naujoji Vilnia 9,2 Vilniaus GS (Wilno) – Pavilnio GS (Kolonja Wileńska) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka)
Naujoji Vilnia–Pabradė 42,1 Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Bezdonių GS (Bezdany) – Arvydų GS (Orwidów) – Santakos GS (Santoka) – Parčevo GS (Parczew k. Wilna) – Pabradės GS (Podbrodzie)
Pabradė–Turmantas 97,0 Pabradės GS (Podbrodzie) – Poguliankos GS (Pohulanka) – Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena
Pabradė–Kruleuščyna 166,0 Pabradės GS (Podbrodzie) – Gelednės GS (Geladnia) – Lentupio GS (Łyntupy) – Razlohų GS (Rozłogi) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo) – (Nowodruck) – (Konstantynów Dwór) – (Głębokie) – (Królewszczyzna)
Vilnius–Lentvaris 17,8 Vilniaus GS (Wilno) – Panerių GS (Ponary) – Lentvario GS (Landwarów)
Lentvaris–Zaviesai 15 Lentvario GS (Landwarów) – Kariotiškių GS (Karaciszki) – Rykantų GS (Rykonty) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena
Lentvaris–Varėna 60,2 Lentvario GS (Landwarów) – Miškinių GS (Leśniki) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany)
Varėna–Gardinas 78,9 Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Druskininkų GS2 (Druskieniki) – (Rybnica) – Gardino GS (Grodno)
Varėna–Suvalkai Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – (Koletnik) – (Lipniak) – Suvalkų GS (Suwałki)
Vilnius–Lyda 95,0 Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Juodšilių GS (Czarny Bór) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Didžiųjų Šalčininkų GS (Wielkie Soleczniki) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Varanavo GS (Werenów) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
Naujoji Vilnia–Maladečina 107,4 Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Kenos GS (Kiena) – Šumsko GS (Szumsk) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Kamionka) – (Oszmiany) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
Siaurieji geležinkeliai
Dūkštas–Druja 99,2 Dūkšto GS (Dukszty) – Beržininkų GS (Berżeniki) – Rimšės GS (Rymszany) – Čepukų GS (Czepukany) – Grytūnų GS (Grytuny) – (Trapsza) – (Pelikany) – (Opsa) – (Kalinkiszki) – (Brasław) – (Słobódka Wąska) – (Drujsk) – Drujos GS (Druja)
Švenčionėliai–Lentupis 32 Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Švenčionių GS (Święciany) – Lentupio GS (Łyntupy)
Marcinkonys–Haradzišča 21 Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Grybaulios GS (Grzybowla) – Haradziščos GS (Horodyszcze Wąskie)

Šaltiniai keisti

  1. Vyriausybės žinios, 1931, nr. 356, psl. 9.
  2. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
  3. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
  4. Kauno kalendorius 1932 metams. Dvidešimt šeštieji metai. // Kaunas, „Šviesos“ spaustuvė, 1931 m. 80 p.
  5. https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1932%7Clog9
  6. Mapa sieci kolejowej Rzeczypospolitej Polskiej (z oznaczeniem wszystkich stacji i przystanków). – Władysław Groszek, Lwów, 1931.