Geriausiai plokštuma įsivaizduojama, kaip funkcija
z
=
a
x
+
b
y
+
c
.
{\displaystyle z=ax+by+c.}
Bendroji plokštumos lygtis yra:
A
x
+
B
y
+
C
z
+
D
=
0.
{\displaystyle Ax+By+Cz+D=0.}
Parinkime bet kokį tašką
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
{\displaystyle M_{0}(x_{0};y_{0};z_{0})}
ant plokštumos. Tuomet vektorinė plokšumos lygtis yra
A
(
x
−
x
0
)
+
B
(
y
−
y
0
)
+
C
(
z
−
z
0
)
=
0.
{\displaystyle A(x-x_{0})+B(y-y_{0})+C(z-z_{0})=0.}
Tuomet turime, kad
D
=
−
A
x
0
−
B
y
0
−
C
z
0
.
{\displaystyle D=-Ax_{0}-By_{0}-Cz_{0}.}
Tarkime, kad plokštuma koordinačių ašyse Ox , Oy ir Oz atkerta atitinkamai atkarpas a , b ir c . Tai reiškia, kad plokštuma eina per taškus (a; 0; 0), (0; b; 0) ir (0; 0; c). Šių taškų koordinatės tinka lygčiai
A
x
+
B
y
+
C
z
+
D
=
0
{\displaystyle Ax+By+Cz+D=0}
, todėl teisingos lygybės
A
⋅
a
+
B
⋅
0
+
C
⋅
0
+
D
=
0
,
{\displaystyle A\cdot a+B\cdot 0+C\cdot 0+D=0,}
A
⋅
0
+
B
⋅
b
+
C
⋅
0
+
D
=
0
,
{\displaystyle A\cdot 0+B\cdot b+C\cdot 0+D=0,}
A
⋅
0
+
B
⋅
0
+
C
⋅
c
+
D
=
0.
{\displaystyle A\cdot 0+B\cdot 0+C\cdot c+D=0.}
Iš čia
A
=
−
D
a
,
B
=
−
D
b
C
=
−
D
c
.
{\displaystyle A=-{\frac {D}{a}},\;\;B=-{\frac {D}{b}}\;\;C=-{\frac {D}{c}}.}
Įrašę šias A , B ir C išraiškas į lygtį
A
x
+
B
y
+
C
z
+
D
=
0
{\displaystyle Ax+By+Cz+D=0}
, gauname
−
D
a
x
−
D
b
y
−
D
c
z
+
D
=
0
,
{\displaystyle -{\frac {D}{a}}x-{\frac {D}{b}}y-{\frac {D}{c}}z+D=0,}
x
a
+
y
b
+
z
c
=
1.
{\displaystyle {\frac {x}{a}}+{\frac {y}{b}}+{\frac {z}{c}}=1.}
Ši lygtis vadinama ašine plokštumos lygtimi .
Pavyzdžiui, lygties
3
x
−
4
y
+
2
z
=
12
{\displaystyle 3x-4y+2z=12}
ašinė lygtis yra:
(
3
x
−
4
y
+
2
z
)
/
12
=
12
/
12
,
{\displaystyle (3x-4y+2z)/12=12/12,}
x
4
+
y
−
3
+
z
6
=
1.
{\displaystyle {\frac {x}{4}}+{\frac {y}{-3}}+{\frac {z}{6}}=1.}
Pavyzdys . Kokią plokštumos ir erdvės taškų aibę apibūdina lygtis
3
x
+
5
z
=
15
{\displaystyle 3x+5z=15}
?
Sprendimas . Erdvėje lygtis
3
x
+
5
z
=
15
{\displaystyle 3x+5z=15}
apibūdina plokštumą, lygiagrečią su ašimi Oy . Šios plokštumos normalės vektorius
n
→
=
(
3
;
0
;
5
)
.
{\displaystyle {\vec {n}}=(3;\;0;\;5).}
Plokštumoje xOz ši lygtis nusako tiesę, kuri kerta koordinačių ašis taškuose
M
1
(
5
;
0
;
0
)
{\displaystyle M_{1}(5;0;0)}
ir
M
2
(
0
;
0
;
3
)
{\displaystyle M_{2}(0;0;3)}
.
Kampas tarp dviejų plokštumų
keisti
Tarkime, duotos dvi plokštumos
π
1
{\displaystyle \pi _{1}}
ir
π
2
{\displaystyle \pi _{2}}
, kurių lygtys
A
1
x
+
B
1
y
+
C
1
z
+
D
1
=
0
{\displaystyle A_{1}x+B_{1}y+C_{1}z+D_{1}=0}
ir
A
2
x
+
B
2
y
+
C
2
z
+
D
2
=
0.
{\displaystyle A_{2}x+B_{2}y+C_{2}z+D_{2}=0.}
Kampas tarp plokštumų
π
1
{\displaystyle \pi _{1}}
ir
π
2
{\displaystyle \pi _{2}}
lygus kampui tarp jų normalės vektorių
n
1
→
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}}
ir
n
2
→
.
{\displaystyle {\vec {n_{2}}}.}
Kadangi
n
1
→
=
(
A
1
;
B
1
;
C
1
)
,
n
2
→
=
(
A
2
;
B
2
;
C
2
)
,
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}=(A_{1};B_{1};C_{1}),\;\;{\vec {n_{2}}}=(A_{2};B_{2};C_{2}),}
tai, remdamiesi vektorių formule, gauname sąryšį
cos
ϕ
=
n
1
→
⋅
n
2
→
‖
n
1
→
‖
⋅
‖
n
2
→
‖
=
A
1
A
2
+
B
1
B
2
+
C
1
C
2
A
1
2
+
B
1
2
+
C
1
2
⋅
A
2
2
+
B
2
2
+
C
2
2
,
{\displaystyle \cos \phi ={\frac {{\vec {n_{1}}}\cdot {\vec {n_{2}}}}{\|{\vec {n_{1}}}\|\cdot \|{\vec {n_{2}}}\|}}={\frac {A_{1}A_{2}+B_{1}B_{2}+C_{1}C_{2}}{{\sqrt {A_{1}^{2}+B_{1}^{2}+C_{1}^{2}}}\cdot {\sqrt {A_{2}^{2}+B_{2}^{2}+C_{2}^{2}}}}},}
kuris apibūdina kampą
ϕ
{\displaystyle \phi }
tarp plokštumų
π
1
{\displaystyle \pi _{1}}
ir
π
2
{\displaystyle \pi _{2}}
.
Jei Plokštumų
π
1
{\displaystyle \pi _{1}}
ir
π
2
{\displaystyle \pi _{2}}
normalės
n
1
→
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}}
ir
n
2
→
{\displaystyle {\vec {n_{2}}}}
yra statmenos, tada
n
1
→
⋅
n
2
→
=
A
1
A
2
+
B
1
B
2
+
C
1
C
2
=
0
,
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}\cdot {\vec {n_{2}}}=A_{1}A_{2}+B_{1}B_{2}+C_{1}C_{2}=0,}
ir tada plokštumos
π
1
{\displaystyle \pi _{1}}
ir
π
2
{\displaystyle \pi _{2}}
yra statmenos.
Plokštumų
π
1
{\displaystyle \pi _{1}}
ir
π
2
{\displaystyle \pi _{2}}
lygiagretumo sąlyga išplaukia iš jų normalės vektorių
n
1
→
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}}
ir
n
2
→
{\displaystyle {\vec {n_{2}}}}
kolinerumo ir yra tokia:
A
1
A
2
=
B
1
B
2
=
C
1
C
2
.
{\displaystyle {\frac {A_{1}}{A_{2}}}={\frac {B_{1}}{B_{2}}}={\frac {C_{1}}{C_{2}}}.}
Taško atstumas iki plokštumos
keisti
Tarkime, kad šalia plokštumos
π
{\displaystyle \pi }
, kurios lygtis
A
x
+
B
y
+
C
z
+
D
=
0
{\displaystyle Ax+By+Cz+D=0}
, duotas taškas
M
1
(
x
1
;
y
1
;
z
1
)
{\displaystyle M_{1}(x_{1};y_{1};z_{1})}
. Rasime jo atstumą d iki plokštumos
π
{\displaystyle \pi }
. Iš taško
M
1
{\displaystyle M_{1}}
nuleiskime statmenį
M
1
M
0
{\displaystyle M_{1}M_{0}}
į plokštumą
π
{\displaystyle \pi }
ir to statmens pagrindą pažymėkime
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
.
{\displaystyle M_{0}(x_{0};y_{0};z_{0}).}
Tada
d
=
|
M
0
M
1
→
|
.
{\displaystyle d=|{\vec {M_{0}M_{1}}}|.}
Kadangi vektorius
M
0
M
1
→
{\displaystyle {\vec {M_{0}M_{1}}}}
ir plokštumos
π
{\displaystyle \pi }
normalės vektorius
n
→
{\displaystyle {\vec {n}}}
yra kolinearūs, tai jų sudaromas kampas
ϕ
{\displaystyle \phi }
lygus nuliui arba 180 laipsnių. Todėl
cos
ϕ
=
±
1.
{\displaystyle \cos \phi =\pm 1.}
d
=
|
M
0
M
1
→
⋅
n
→
|
‖
n
→
‖
=
|
(
x
1
−
x
0
)
A
+
(
y
1
−
y
0
)
B
+
(
z
1
−
z
0
)
C
|
A
2
+
B
2
+
C
2
=
|
A
x
1
+
B
y
1
+
C
z
1
+
D
|
A
2
+
B
2
+
C
2
.
{\displaystyle d={\frac {|{\vec {M_{0}M_{1}}}\cdot {\vec {n}}|}{\|{\vec {n}}\|}}={\frac {|(x_{1}-x_{0})A+(y_{1}-y_{0})B+(z_{1}-z_{0})C|}{\sqrt {A^{2}+B^{2}+C^{2}}}}={\frac {|Ax_{1}+By_{1}+Cz_{1}+D|}{\sqrt {A^{2}+B^{2}+C^{2}}}}.}
Čia
M
0
M
1
→
=
(
x
1
−
x
0
;
y
1
−
y
0
;
z
1
−
z
0
)
{\displaystyle {\vec {M_{0}M_{1}}}=(x_{1}-x_{0};y_{1}-y_{0};z_{1}-z_{0})}
ir
n
→
=
(
A
;
B
;
C
)
.
{\displaystyle {\vec {n}}=(A;B;C).}
Ir
−
A
x
0
−
B
y
0
−
C
z
0
=
D
{\displaystyle -Ax_{0}-By_{0}-Cz_{0}=D}
, nes
M
0
{\displaystyle M_{0}}
priklauso plokštumai
π
{\displaystyle \pi }
.
Pavyzdys . Duota plokštuma
x
+
2
y
+
2
z
−
8
=
0
{\displaystyle x+2y+2z-8=0}
ir taškas
M
1
(
1
;
1
;
1
)
{\displaystyle M_{1}(1;1;1)}
.
Rasti atstumą d nuo taško
M
1
{\displaystyle M_{1}}
iki duotos plokštumos.
Sprendimas .
‖
n
→
‖
=
A
2
+
B
2
+
C
2
=
1
2
+
2
2
+
2
2
=
1
+
4
+
4
=
9
=
3.
{\displaystyle \|{\vec {n}}\|={\sqrt {A^{2}+B^{2}+C^{2}}}={\sqrt {1^{2}+2^{2}+2^{2}}}={\sqrt {1+4+4}}={\sqrt {9}}=3.}
Toliau padaliname plokštumos lygtį iš
‖
n
→
‖
=
3
{\displaystyle \|{\vec {n}}\|=3}
ir gauname:
x
+
2
y
+
2
z
−
8
3
=
0
,
{\displaystyle {\frac {x+2y+2z-8}{3}}=0,}
1
3
x
+
2
3
y
+
2
3
z
−
8
3
=
0.
{\displaystyle {\frac {1}{3}}x+{\frac {2}{3}}y+{\frac {2}{3}}z-{\frac {8}{3}}=0.}
Į lygtį
1
3
x
+
2
3
y
+
2
3
z
−
8
3
=
0
{\displaystyle {\frac {1}{3}}x+{\frac {2}{3}}y+{\frac {2}{3}}z-{\frac {8}{3}}=0}
įstatome taško
M
1
(
1
;
1
;
1
)
{\displaystyle M_{1}(1;1;1)}
koordinates ir gauname taško
M
1
(
1
;
1
;
1
)
{\displaystyle M_{1}(1;1;1)}
atstumą iki plokštumos
x
+
2
y
+
2
z
−
8
=
0
{\displaystyle x+2y+2z-8=0}
, taigi:
d
=
|
1
3
⋅
1
+
2
3
⋅
1
+
2
3
⋅
1
−
8
3
|
=
|
−
3
3
|
=
1.
{\displaystyle d=|{\frac {1}{3}}\cdot 1+{\frac {2}{3}}\cdot 1+{\frac {2}{3}}\cdot 1-{\frac {8}{3}}|=|-{\frac {3}{3}}|=1.}
Plokštumos
x
+
2
y
+
2
z
−
8
=
0
{\displaystyle x+2y+2z-8=0}
normalė yra tiesė ON , kuri statmena plokštumai
x
+
2
y
+
2
z
−
8
=
0
{\displaystyle x+2y+2z-8=0}
. Taškų koordinatės yra O (0; 0; 0) ir N (1; 2; 2). Tokiu budu, tiesė ON kerta plokštumą (arba pratesta kerta), sudarydama statų kampą su plokštuma
x
+
2
y
+
2
z
−
8
=
0
{\displaystyle x+2y+2z-8=0}
.
Pavyzdys . Dvi kubo sienos yra plokštumose
3
x
−
4
y
+
z
+
15
=
0
{\displaystyle 3x-4y+z+15=0}
ir
6
x
−
8
y
+
2
z
−
7
=
0
{\displaystyle 6x-8y+2z-7=0}
. Apskaičiuokime to kubo tūrį.
Sprendimas . Kadangi nurodytų plokštumų normalės vektorių
n
1
→
=
(
3
;
−
4
;
1
)
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}=(3;-4;1)}
ir
n
1
→
=
(
6
;
−
8
;
2
)
{\displaystyle {\vec {n_{1}}}=(6;-8;2)}
koordinatės yra proporcingos, tai tos plokštumos yra lygiagrečios. Todėl kubo briaunos ilgis lygus atstumui tarp šių plokštumų. Antra vertus, šis atstumas lygus atstumui d nuo bet kurio plokštumos
6
x
−
8
y
+
2
z
−
7
=
0
{\displaystyle 6x-8y+2z-7=0}
taško iki plokštumos
3
x
−
4
y
+
z
+
15
=
0
{\displaystyle 3x-4y+z+15=0}
.
Parainkime kurį nors plokštumos
6
x
−
8
y
+
2
z
−
7
=
0
{\displaystyle 6x-8y+2z-7=0}
tašką, pavyzdžiui, tašką, kurio
y
=
−
1
,
{\displaystyle y=-1,}
z
=
1.
{\displaystyle z=1.}
Tada
6
x
−
8
⋅
(
−
1
)
+
2
⋅
1
−
7
=
0
,
{\displaystyle 6x-8\cdot (-1)+2\cdot 1-7=0,}
6
x
+
8
+
2
−
7
=
0
,
{\displaystyle 6x+8+2-7=0,}
6
x
+
3
=
0
,
{\displaystyle 6x+3=0,}
6
x
=
−
3
,
{\displaystyle 6x=-3,}
x
=
−
1
2
.
{\displaystyle x=-{\frac {1}{2}}.}
Apskaičiuokime atstumą d nuo taško
M
1
(
−
0
,
5
;
−
1
;
1
)
{\displaystyle M_{1}(-0,5;-1;1)}
iki plokštumos
3
x
−
4
y
+
z
+
15
=
0
{\displaystyle 3x-4y+z+15=0}
, taigi:
d
=
|
A
x
1
+
B
y
1
+
C
z
1
+
D
|
A
2
+
B
2
+
C
2
=
|
3
⋅
(
−
0
,
5
)
+
(
−
4
)
⋅
(
−
1
)
+
1
⋅
1
+
15
|
3
2
+
(
−
4
)
2
+
1
2
=
|
−
3
2
+
4
+
1
+
15
|
9
+
16
+
1
=
|
18
,
5
|
9
+
16
+
1
=
{\displaystyle d={\frac {|Ax_{1}+By_{1}+Cz_{1}+D|}{\sqrt {A^{2}+B^{2}+C^{2}}}}={\frac {|3\cdot (-0,5)+(-4)\cdot (-1)+1\cdot 1+15|}{\sqrt {3^{2}+(-4)^{2}+1^{2}}}}={\frac {|-{\frac {3}{2}}+4+1+15|}{\sqrt {9+16+1}}}={\frac {|18,5|}{\sqrt {9+16+1}}}=}
=
18
,
5
26
=
37
2
26
=
3.6281485.
{\displaystyle ={\frac {18,5}{\sqrt {26}}}={\frac {37}{2{\sqrt {26}}}}=3.6281485.}
Vadinasi kubo tūris
V
=
d
3
=
(
37
2
26
)
3
=
3.6281485
3
=
47
,
75899324.
{\displaystyle V=d^{3}=\left({\frac {37}{2{\sqrt {26}}}}\right)^{3}=3.6281485^{3}=47,75899324.}
Liečiamoji plokštuma paviršiaus
keisti
Liečiamoji plokštuma ir normalė tos plokštumos, kuri liečia paviršių, kurio lygtis
F
(
x
,
y
,
z
)
=
0.
{\displaystyle F(x,\;y,\;z)=0.}
Tegu paviršius nusakomas lygtimi
F
(
x
,
y
,
z
)
=
0.
{\displaystyle F(x,\;y,\;z)=0.}
Tokia lygtis gali būti, pavyzdžiui, paraboloido lygtis
z
=
x
2
+
y
2
,
{\displaystyle z=x^{2}+y^{2},}
x
2
+
y
2
−
z
=
0.
{\displaystyle x^{2}+y^{2}-z=0.}
Paimkime ant to paviršiaus tašką
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
.
{\displaystyle M_{0}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0}).}
Jei apibrėžime šito taško funkcija
F
(
x
,
y
,
z
)
{\displaystyle F(x,\;y,\;z)}
netruki ir jos dalinės išvestinės netrukios, priedo
F
z
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
≠
0
,
{\displaystyle F'_{z}(x_{0};y_{0};z_{0})\neq 0,}
tai šalia taško
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
{\displaystyle M_{0}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})}
paviršių galima įsivaizduoti kaip lygtį
z
=
f
(
x
;
y
)
,
{\displaystyle z=f(x;y),}
kur funkcija vienareikšmė, netrūki ir turi netrūkias dalines išvestines. Iš čia, iš dalies, seka, kad taške
M
0
(
x
0
;
y
0
)
{\displaystyle M_{0}(x_{0};y_{0})}
funkcija
z
=
f
(
x
;
y
)
{\displaystyle z=f(x;y)}
diferencijuojama, t. y. duotas paviršius turi nevertikalią liečiančią plokštumą.
Lygtis šios plokštumos, kaip mes žinome, turi pavidalą:
z
−
z
0
=
(
x
−
x
0
)
∂
z
∂
x
|
M
0
+
(
y
−
y
0
)
∂
z
∂
x
|
M
0
=
(
x
−
x
0
)
∂
z
(
x
0
;
y
0
)
∂
x
+
(
y
−
y
0
)
∂
z
(
x
0
;
y
0
)
∂
x
.
{\displaystyle z-z_{0}=(x-x_{0}){\frac {\partial z}{\partial x}}|_{M_{0}}+(y-y_{0}){\frac {\partial z}{\partial x}}|_{M_{0}}=(x-x_{0}){\frac {\partial z(x_{0};y_{0})}{\partial x}}+(y-y_{0}){\frac {\partial z(x_{0};y_{0})}{\partial x}}.}
Įstatę į jį reikšmes
∂
z
∂
x
{\displaystyle {\frac {\partial z}{\partial x}}}
ir
∂
z
∂
y
:
{\displaystyle {\frac {\partial z}{\partial y}}:}
∂
z
∂
x
|
M
0
=
−
F
x
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
F
z
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
,
∂
z
∂
y
|
M
0
=
−
F
y
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
F
z
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
,
{\displaystyle {\frac {\partial z}{\partial x}}|_{M_{0}}=-{\frac {F'_{x}(x_{0};y_{0};z_{0})}{F'_{z}(x_{0};y_{0};z_{0})}},\quad {\frac {\partial z}{\partial y}}|_{M_{0}}=-{\frac {F'_{y}(x_{0};y_{0};z_{0})}{F'_{z}(x_{0};y_{0};z_{0})}},}
po elementarių pertvarkymų gausime lygtį liečiamosios plokštumos paviršiaus
F
(
x
,
y
,
z
)
=
0
{\displaystyle F(x,\;y,\;z)=0}
taške
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
{\displaystyle M_{0}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})}
pavidale:
F
x
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
(
x
−
x
0
)
+
F
y
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
(
y
−
y
0
)
+
F
z
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
(
z
−
z
0
)
=
0.
{\displaystyle F'_{x}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})(x-x_{0})+F'_{y}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})(y-y_{0})+F'_{z}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})(z-z_{0})=0.}
Lygtys normalės tam pačiam paviršiui taške
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
{\displaystyle M_{0}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})}
turės pavidalą:
x
−
x
0
F
x
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
=
y
−
y
0
F
y
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
=
z
−
z
0
F
z
′
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
.
{\displaystyle {\frac {x-x_{0}}{F'_{x}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})}}={\frac {y-y_{0}}{F'_{y}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})}}={\frac {z-z_{0}}{F'_{z}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0})}}.}
Taškas
M
0
(
x
0
;
y
0
;
z
0
)
,
{\displaystyle M_{0}(x_{0};\;y_{0};\;z_{0}),}
kuriame
F
x
′
=
F
y
′
=
F
z
′
=
0
,
{\displaystyle F'_{x}=F'_{y}=F'_{z}=0,\;}
vadinamas ypatingu tašku paviršiaus. Šiame taške paviršius gali neturėti liečiamosios plokštumos.
Rasti lygtį liečiamosios plokštumos ir normalę paviršiui
z
=
x
2
+
y
2
,
{\displaystyle z=x^{2}+y^{2},}
taške
M
0
(
3
;
4
;
25
)
.
{\displaystyle M_{0}(3;4;25).}
Čia
F
(
x
;
y
;
z
)
=
x
2
+
y
2
−
z
,
{\displaystyle F(x;y;z)=x^{2}+y^{2}-z,}
F
x
′
(
x
;
y
;
z
)
=
2
x
,
{\displaystyle F'_{x}(x;y;z)=2x,\;}
F
y
′
(
x
;
y
;
z
)
=
2
y
,
{\displaystyle F'_{y}(x;y;z)=2y,\;}
F
z
′
(
x
;
y
;
z
)
=
−
1.
{\displaystyle F'_{z}(x;y;z)=-1.\;}
Randame dalinių išvestinių reikšmes taške
M
0
(
3
;
4
;
5
)
:
{\displaystyle M_{0}(3;4;5):}
F
x
′
(
3
;
4
;
25
)
=
2
⋅
3
=
6
,
{\displaystyle F'_{x}(3;4;25)=2\cdot 3=6,\;}
F
y
′
(
3
;
4
;
25
)
=
2
⋅
4
=
8
,
{\displaystyle F'_{y}(3;4;25)=2\cdot 4=8,\;}
F
z
′
(
3
;
4
;
25
)
=
−
1.
{\displaystyle F'_{z}(3;4;25)=-1.\;}
Gauname liečiamosios plokštumos lygtį:
z
−
25
=
6
(
x
−
3
)
+
8
(
y
−
4
)
,
{\displaystyle z-25=6(x-3)+8(y-4),}
arba,
z
=
6
(
x
−
3
)
+
8
(
y
−
4
)
+
25
=
6
x
−
18
+
8
y
−
32
+
25
=
6
x
+
8
y
−
25.
{\displaystyle z=6(x-3)+8(y-4)+25=6x-18+8y-32+25=6x+8y-25.}
Liečiamosios plokštumos normalinis vektorius yra
n
→
=
(
∂
z
(
3
;
4
)
∂
x
;
∂
z
(
3
;
4
)
∂
y
;
−
1
)
=
(
6
;
8
;
−
1
)
,
{\displaystyle {\vec {n}}=({\frac {\partial z(3;4)}{\partial x}};\;{\frac {\partial z(3;4)}{\partial y}};\;-1)=(6;\;8;\;-1),}
kuris dar vadinamas normale taške
M
0
.
{\displaystyle M_{0}.}
Gauname normalės taške
M
0
(
3
;
4
;
25
)
{\displaystyle M_{0}(3;4;25)}
lygtis:
x
−
3
6
=
y
−
4
8
=
z
−
25
−
1
.
{\displaystyle {\frac {x-3}{6}}={\frac {y-4}{8}}={\frac {z-25}{-1}}.}