Matematika/Antrosios eilės tiesinės nehomogeninės diferencialinės lygtys
Nagrinėsime tiesinę nehomogeninę diferencialinę lygtį
y
″
+
p
y
′
+
q
y
=
f
(
x
)
.
(
39
)
{\displaystyle y''+py'+qy=f(x).\quad (39)}
Į klausimą, kokia yra šios lygties bendrojo sprendinio strukutūra, atsako tokia teorema.
Teorema. Jei
y
¯
{\displaystyle {\bar {y}}}
yra bendrasis homogeninės lygties
y
″
+
p
y
′
+
q
y
=
0
(
40
)
{\displaystyle y''+py'+qy=0\quad (40)}
sprendinys,
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
- kuris nors atskirasis (39) nehomogeninės lygties sprendinys, tai (39) lygties bendrasis sprendinys yra
y
=
y
¯
+
y
~
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}.}
Įrodymas . Pirmiausia įrodysime, kad reiškinys
y
¯
+
y
~
{\displaystyle {\bar {y}}+{\tilde {y}}}
yra (39) lygties sprendinys. Kadangi
y
¯
{\displaystyle {\bar {y}}}
- (40) lygties sprendinys, o
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
- (39) lygties sprendinys, tai jie turi tenkinti atitinkamas lygtis, todėl
y
¯
″
+
p
y
¯
′
+
q
y
¯
=
0
,
{\displaystyle {\bar {y}}''+p{\bar {y}}'+q{\bar {y}}=0,}
y
~
″
+
p
y
~
′
+
q
y
~
=
f
(
x
)
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''+p{\tilde {y}}'+q{\tilde {y}}=f(x).}
Sudėję šias lygybes ir pritaikę išvestinių savybes, gauname
(
y
¯
+
y
~
)
″
+
p
(
y
¯
+
y
~
)
′
+
q
(
y
¯
+
y
~
)
=
f
(
x
)
.
{\displaystyle ({\bar {y}}+{\tilde {y}})''+p({\bar {y}}+{\tilde {y}})'+q({\bar {y}}+{\tilde {y}})=f(x).}
Ši lygybė rodo, kad
y
¯
+
y
~
{\displaystyle {\bar {y}}+{\tilde {y}}}
yra (39) lygties sprendinys.
Dar kartą akcentuojame: norint išspręsti tiesinę nehomogeninę diferencialinę lygtį, reikia rasti ją atitinkančios homogeninės lygties bendrąjį sprendinį ir bet kurį atskirąjį nehomogeninės lygties sprendinį.
Konstantų variacijos metodas
keisti
Jau išsiaiškinome , kaip galima rasti tiesinės homogeninės lygties bendrąjį sprendinį
y
¯
.
{\displaystyle {\bar {y}}.}
Taip pat įrodėme, kad pridėję prie
y
¯
{\displaystyle {\bar {y}}}
bet kurį atskirąjį tiesinės nehomogeninės lygties sprendinį
y
~
,
{\displaystyle {\tilde {y}},}
gauname bendrąjį nehomogeninės lygties sprendinį. Dabar išnagrinėsime
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
radimo būdą.
Tarkime, kad
y
1
{\displaystyle y_{1}}
ir
y
2
{\displaystyle y_{2}}
- antrosios eilės (40) homogeninės lygties atskirųjų sprendinių fundamentalioji sistema. Tuomet šios lygties bendrasis sprendinys yra
y
¯
=
C
1
y
1
+
C
2
y
2
.
(
41
)
{\displaystyle {\bar {y}}=C_{1}y_{1}+C_{2}y_{2}.\quad (41)}
Nehomogeninės lygties, nusakomos (39) formule, atskirojo sprendinio ieškosime tardami, kad jį galima užrašyti tokiu pat reiškiniu, kaip ir (41) sprendinį, tačiau vietoj
C
1
{\displaystyle C_{1}}
ir
C
2
{\displaystyle C_{2}}
įrašysime kol kas nežinomas funkcijas
C
1
(
x
)
{\displaystyle C_{1}(x)}
ir
C
2
(
x
)
{\displaystyle C_{2}(x)}
(konstantas pakeisime funkcijomis). Taigi mūsų tikslas - rasti funkcijas
C
1
(
x
)
{\displaystyle C_{1}(x)}
ir
C
2
(
x
)
,
{\displaystyle C_{2}(x),}
be to, tokias, su kuriomis reiškinys
y
~
=
C
1
(
x
)
y
1
+
C
2
(
x
)
y
2
(
42
)
{\displaystyle {\tilde {y}}=C_{1}(x)y_{1}+C_{2}(x)y_{2}\quad (42)}
būtų (39) lygties sprendinys. Išdiferencijuokime (42) lygybę:
y
~
′
=
C
1
′
(
x
)
y
1
+
C
1
(
x
)
y
1
′
+
C
2
′
(
x
)
y
2
+
C
2
(
x
)
y
2
′
.
{\displaystyle {\tilde {y}}'=C_{1}'(x)y_{1}+C_{1}(x)y_{1}'+C_{2}'(x)y_{2}+C_{2}(x)y_{2}'.}
C
1
(
x
)
{\displaystyle C_{1}(x)}
ir
C
2
(
x
)
{\displaystyle C_{2}(x)}
parinkime tokias, kad būtų
C
1
′
(
x
)
y
1
+
C
2
′
(
x
)
y
2
=
0.
(
43
)
{\displaystyle C_{1}'(x)y_{1}+C_{2}'(x)y_{2}=0.\quad (43)}
Tuomet
y
~
′
=
C
1
(
x
)
y
1
′
+
C
2
(
x
)
y
2
′
.
(
44
)
{\displaystyle {\tilde {y}}'=C_{1}(x)y_{1}'+C_{2}(x)y_{2}'.\quad (44)}
Išdiferencijuokime šį reiškinį:
y
~
″
=
C
1
′
(
x
)
y
1
′
+
C
1
(
x
)
y
1
″
+
C
2
′
(
x
)
y
2
′
+
C
2
(
x
)
y
2
″
.
(
45
)
{\displaystyle {\tilde {y}}''=C_{1}'(x)y_{1}'+C_{1}(x)y_{1}''+C_{2}'(x)y_{2}'+C_{2}(x)y_{2}''.\quad (45)}
y
~
,
y
~
′
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}'}
ir
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}}''}
išraiškas, apibrėžiamas atitinkamai (42), (44) ir (45) lygybe, irašykime į (39) lygtį:
C
1
′
(
x
)
y
1
′
+
C
1
(
x
)
y
1
″
+
C
2
′
(
x
)
y
2
′
+
C
2
(
x
)
y
2
″
+
p
(
C
1
(
x
)
y
1
′
+
C
2
(
x
)
y
2
′
)
+
q
(
C
1
(
x
)
y
1
+
C
2
(
x
)
y
2
)
=
f
(
x
)
.
{\displaystyle C_{1}'(x)y_{1}'+C_{1}(x)y_{1}''+C_{2}'(x)y_{2}'+C_{2}(x)y_{2}''+p(C_{1}(x)y_{1}'+C_{2}(x)y_{2}')+q(C_{1}(x)y_{1}+C_{2}(x)y_{2})=f(x).}
Pertvarkę turime:
C
1
(
x
)
(
y
1
″
+
p
y
1
′
+
q
y
1
)
+
C
2
(
x
)
(
y
2
″
+
p
y
2
′
+
q
y
2
)
+
C
1
′
(
x
)
y
1
′
+
C
2
′
(
x
)
y
2
′
=
f
(
x
)
(
46
)
{\displaystyle C_{1}(x)(y_{1}''+py_{1}'+qy_{1})+C_{2}(x)(y_{2}''+py_{2}'+qy_{2})+C_{1}'(x)y_{1}'+C_{2}'(x)y_{2}'=f(x)\quad (46)}
Kadangi
y
1
{\displaystyle y_{1}}
ir
y
2
{\displaystyle y_{2}}
- homogeninės lygties (
y
″
+
p
y
′
+
q
y
=
0
{\displaystyle y''+py'+qy=0}
) sprendiniai, tai suskliausti reiškiniai lygūs nuliui. Iš (46) lygybės gauname:
C
1
(
x
)
⋅
0
+
C
2
(
x
)
⋅
0
+
C
1
′
(
x
)
y
1
′
+
C
2
′
(
x
)
y
2
′
=
f
(
x
)
,
{\displaystyle C_{1}(x)\cdot 0+C_{2}(x)\cdot 0+C_{1}'(x)y_{1}'+C_{2}'(x)y_{2}'=f(x),}
C
1
′
(
x
)
y
1
′
+
C
2
′
(
x
)
y
2
′
=
f
(
x
)
.
(
47
)
{\displaystyle C_{1}'(x)y_{1}'+C_{2}'(x)y_{2}'=f(x).\quad (47)}
Vadinasi, (42) reiškinys yra (39) lygties sprendinys, kai funkcijos
C
1
(
x
)
{\displaystyle C_{1}(x)}
ir
C
2
(
x
)
{\displaystyle C_{2}(x)}
tenkina (43) ir (47) sąlygas.
Taigi gauname dviejų lygčių su dviem nežinomaisiais
C
1
(
x
)
,
C
2
(
x
)
{\displaystyle C_{1}(x),\;C_{2}(x)}
sistemą
{
C
1
′
(
x
)
y
1
+
C
2
′
(
x
)
y
2
=
0
,
C
1
′
(
x
)
y
1
′
+
C
2
′
(
x
)
y
2
′
=
f
(
x
)
.
(
48
)
{\displaystyle {\begin{cases}C_{1}'(x)y_{1}+C_{2}'(x)y_{2}=0,&\\C_{1}'(x)y_{1}'+C_{2}'(x)y_{2}'=f(x).&\end{cases}}\quad (48)}
Kadangi tos sistemos determinantas yra Vronskio determinantas, sudarytas iš tiesiškai nepriklausomų sprendinių
y
1
{\displaystyle y_{1}}
ir
y
2
,
{\displaystyle y_{2},}
tai jis nelygus nuliui. Todėl iš (48) sistemos galima rasti vieninteles funkcijas
C
1
′
(
x
)
{\displaystyle C_{1}'(x)}
ir
C
2
′
(
x
)
.
{\displaystyle C_{2}'(x).}
(48) sistemos sprendinį pažymėkime taip:
C
1
′
(
x
)
=
ϕ
1
(
x
)
,
C
2
′
(
x
)
=
ϕ
2
(
x
)
.
{\displaystyle C_{1}'(x)=\phi _{1}(x),\;\;C_{2}'(x)=\phi _{2}(x).}
Tuomet
C
1
(
x
)
{\displaystyle C_{1}(x)}
ir
C
2
(
x
)
{\displaystyle C_{2}(x)}
rasime integruodami:
C
1
(
x
)
=
∫
ϕ
1
(
x
)
d
x
+
C
1
∗
∗
=
ψ
1
(
x
)
+
C
1
∗
∗
∗
+
C
1
∗
∗
=
ψ
1
(
x
)
+
C
1
∗
,
{\displaystyle C_{1}(x)=\int \phi _{1}(x)dx+C_{1}^{**}=\psi _{1}(x)+C_{1}^{***}+C_{1}^{**}=\psi _{1}(x)+C_{1}^{*},}
C
2
(
x
)
=
∫
ϕ
2
(
x
)
d
x
+
C
2
∗
∗
=
ψ
2
(
x
)
+
C
2
∗
∗
∗
+
C
2
∗
∗
=
ψ
2
(
x
)
+
C
2
∗
;
{\displaystyle C_{2}(x)=\int \phi _{2}(x)dx+C_{2}^{**}=\psi _{2}(x)+C_{2}^{***}+C_{2}^{**}=\psi _{2}(x)+C_{2}^{*};}
čia
C
1
∗
{\displaystyle C_{1}^{*}}
ir
C
2
∗
{\displaystyle C_{2}^{*}}
- konstantos.
Taigi (39) lygties atskirasis sprendinys yra (pagal (42))
y
~
=
y
1
(
ψ
1
(
x
)
+
C
1
∗
)
+
y
2
(
ψ
2
(
x
)
+
C
2
∗
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}=y_{1}(\psi _{1}(x)+C_{1}^{*})+y_{2}(\psi _{2}(x)+C_{2}^{*}),}
o bendrasis sprendinys
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
1
y
1
+
C
2
y
2
+
y
1
(
ψ
1
(
x
)
+
C
1
∗
)
+
y
2
(
ψ
2
(
x
)
+
C
2
∗
)
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{1}y_{1}+C_{2}y_{2}+y_{1}(\psi _{1}(x)+C_{1}^{*})+y_{2}(\psi _{2}(x)+C_{2}^{*}).}
Arba, kas visiškai tas pats:
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
3
y
1
+
C
4
y
2
+
y
1
ψ
1
(
x
)
+
y
2
ψ
2
(
x
)
=
C
3
y
1
+
C
4
y
2
+
y
1
∫
ϕ
1
(
x
)
d
x
+
y
2
∫
ϕ
2
(
x
)
d
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{3}y_{1}+C_{4}y_{2}+y_{1}\psi _{1}(x)+y_{2}\psi _{2}(x)=C_{3}y_{1}+C_{4}y_{2}+y_{1}\int \phi _{1}(x)dx+y_{2}\int \phi _{2}(x)dx.}
y
″
+
4
y
=
cos
(
2
x
)
.
{\displaystyle y''+4y=\cos(2x).}
Sprendimas. Charakteringoji lygtis
k
2
+
4
=
0
{\displaystyle k^{2}+4=0}
turi šaknis
k
1
=
0
+
2
i
,
k
2
=
0
−
2
i
.
{\displaystyle k_{1}=0+2i,\;k_{2}=0-2i.}
Todėl bendrasis homogeninės lygties
y
″
+
4
y
=
0
{\displaystyle y''+4y=0}
sprendinys
y
¯
=
e
0
⋅
x
(
C
1
cos
(
2
x
)
+
C
2
sin
(
2
x
)
)
=
C
1
cos
(
2
x
)
+
C
2
sin
(
2
x
)
.
{\displaystyle {\bar {y}}=e^{0\cdot x}(C_{1}\cos(2x)+C_{2}\sin(2x))=C_{1}\cos(2x)+C_{2}\sin(2x).}
Remdamiesi (48) lygčių sistema, sudarome sistemą
{
C
1
′
(
x
)
cos
(
2
x
)
+
C
2
′
(
x
)
sin
(
2
x
)
=
0
,
−
2
C
1
′
(
x
)
sin
(
2
x
)
+
2
C
2
′
(
x
)
cos
(
2
x
)
=
cos
(
2
x
)
.
{\displaystyle {\begin{cases}C_{1}'(x)\cos(2x)+C_{2}'(x)\sin(2x)=0,&\\-2C_{1}'(x)\sin(2x)+2C_{2}'(x)\cos(2x)=\cos(2x).&\end{cases}}}
Pirmosios lygties abi puses padauginę iš
2
sin
(
2
x
)
,
{\displaystyle 2\sin(2x),}
o antrosios - iš
cos
(
2
x
)
{\displaystyle \cos(2x)}
bei sudėję lygtis panariui, gauname lygtį
2
C
2
′
(
x
)
(
cos
2
(
2
x
)
+
sin
2
(
2
x
)
)
=
cos
2
(
2
x
)
,
{\displaystyle 2C_{2}'(x)(\cos ^{2}(2x)+\sin ^{2}(2x))=\cos ^{2}(2x),}
2
C
2
′
(
x
)
=
cos
2
(
2
x
)
;
{\displaystyle 2C_{2}'(x)=\cos ^{2}(2x);}
iš čia
C
2
′
(
x
)
=
1
2
cos
2
(
2
x
)
.
{\displaystyle C_{2}'(x)={\frac {1}{2}}\cos ^{2}(2x).}
Tuomet iš sistemos pirmosios lygties turime:
C
1
′
(
x
)
cos
(
2
x
)
+
1
2
cos
2
(
2
x
)
sin
(
2
x
)
=
0
,
{\displaystyle C_{1}'(x)\cos(2x)+{\frac {1}{2}}\cos ^{2}(2x)\sin(2x)=0,}
C
1
′
(
x
)
=
−
1
2
sin
(
2
x
)
cos
(
2
x
)
,
{\displaystyle C_{1}'(x)=-{\frac {1}{2}}\sin(2x)\cos(2x),}
C
1
′
(
x
)
=
−
1
4
sin
(
4
x
)
.
{\displaystyle C_{1}'(x)=-{\frac {1}{4}}\sin(4x).}
Vadinasi,
C
1
(
x
)
=
−
1
4
sin
(
4
x
)
d
x
=
1
16
cos
(
4
x
)
+
C
1
∗
,
{\displaystyle C_{1}(x)=-{\frac {1}{4}}\sin(4x)\;dx={\frac {1}{16}}\cos(4x)+C_{1}^{*},}
C
2
(
x
)
=
1
2
∫
cos
2
(
2
x
)
d
x
=
1
4
∫
(
1
+
cos
(
4
x
)
)
d
x
=
1
4
x
+
1
16
sin
(
4
x
)
+
C
2
∗
.
{\displaystyle C_{2}(x)={\frac {1}{2}}\int \cos ^{2}(2x)\;dx={\frac {1}{4}}\int (1+\cos(4x))dx={\frac {1}{4}}x+{\frac {1}{16}}\sin(4x)+C_{2}^{*}.}
Taigi duotosios lygties atskirasis sprendinys
y
~
=
1
16
cos
(
4
x
)
cos
(
2
x
)
+
1
4
x
sin
(
2
x
)
+
1
16
sin
(
4
x
)
sin
(
2
x
)
=
{\displaystyle {\tilde {y}}={\frac {1}{16}}\cos(4x)\cos(2x)+{\frac {1}{4}}x\sin(2x)+{\frac {1}{16}}\sin(4x)\sin(2x)=}
1
4
x
sin
(
2
x
)
+
1
16
cos
(
4
x
−
2
x
)
=
1
4
x
sin
(
2
x
)
+
1
16
cos
(
2
x
)
,
{\displaystyle {\frac {1}{4}}x\sin(2x)+{\frac {1}{16}}\cos(4x-2x)={\frac {1}{4}}x\sin(2x)+{\frac {1}{16}}\cos(2x),}
o bendrasis sprendinys
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
1
y
1
+
C
2
y
2
+
y
1
C
1
(
x
)
+
y
2
C
2
(
x
)
=
C
1
cos
(
2
x
)
+
C
2
sin
(
2
x
)
+
1
4
x
sin
(
2
x
)
+
1
16
cos
(
2
x
)
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{1}y_{1}+C_{2}y_{2}+y_{1}C_{1}(x)+y_{2}C_{2}(x)=C_{1}\cos(2x)+C_{2}\sin(2x)+{\frac {1}{4}}x\sin(2x)+{\frac {1}{16}}\cos(2x).}
Antrosios eilės tiesinės nehomogeninės diferencialinės lygties atskirojo sprendinio parinkimo metodas (I.)
keisti
Nagrinėkime lygtį
y
″
+
p
y
′
+
q
y
=
f
(
x
)
,
(
49
)
{\displaystyle y''+py'+qy=f(x),\quad (49)}
kurios koeficientai
p
{\displaystyle p}
ir
q
{\displaystyle q}
yra pastovūs, o dešinioji pusė gali įgyti tam tikras išraiškas.
Tarkime, kad
f
(
x
)
{\displaystyle f(x)}
yra daugianario ir rodiklinės funkcijos sandauga:
f
(
x
)
=
P
n
(
x
)
e
α
x
;
{\displaystyle f(x)=P_{n}(x)e^{\alpha x};}
čia
P
n
(
x
)
{\displaystyle P_{n}(x)}
- n -tojo laipsnio daugianaris,
α
{\displaystyle \alpha }
- realusis skaičius.
Atskirojo sprendinio
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
ieškosime tardami, kad jis irgi yra n -tojo laipsnio daugianaris
Q
n
(
x
)
{\displaystyle Q_{n}(x)}
su neapibrėžtais koeficientais ir rodiklinės funkcijos sandauga:
y
~
=
Q
n
(
x
)
e
α
x
.
(
50
)
{\displaystyle {\tilde {y}}=Q_{n}(x)e^{\alpha x}.\quad (50)}
Kadangi
y
~
,
{\displaystyle {\tilde {y}},}
apibrėžtas (50) formule, yra (49) lygties atskirasis sprendinys, tai jis turi tikti tai lygčiai. Randame
y
~
′
{\displaystyle {\tilde {y}}'}
ir
y
~
″
:
{\displaystyle {\tilde {y}}'':}
y
~
′
=
Q
n
′
(
x
)
e
α
x
+
α
Q
n
(
x
)
e
α
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=Q_{n}'(x)e^{\alpha x}+\alpha Q_{n}(x)e^{\alpha x},}
y
~
″
=
Q
n
″
(
x
)
e
α
x
+
2
α
Q
n
′
(
x
)
e
α
x
+
α
2
Q
n
(
x
)
e
α
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=Q_{n}''(x)e^{\alpha x}+2\alpha Q_{n}'(x)e^{\alpha x}+\alpha ^{2}Q_{n}(x)e^{\alpha x}.}
Įrašę jas į (49) lygtį, gauname tapatybę
Q
n
″
(
x
)
e
α
x
+
2
α
Q
n
′
(
x
)
e
α
x
+
α
2
Q
n
(
x
)
e
α
x
+
p
Q
n
′
(
x
)
e
α
x
+
p
α
Q
n
(
x
)
e
α
x
+
q
Q
n
(
x
)
e
α
x
=
P
n
(
x
)
e
α
x
.
{\displaystyle Q_{n}''(x)e^{\alpha x}+2\alpha Q_{n}'(x)e^{\alpha x}+\alpha ^{2}Q_{n}(x)e^{\alpha x}+pQ_{n}'(x)e^{\alpha x}+p\alpha Q_{n}(x)e^{\alpha x}+qQ_{n}(x)e^{\alpha x}=P_{n}(x)e^{\alpha x}.}
Ją pertvarkę ir suprastinę iš
e
α
x
≠
0
,
{\displaystyle e^{\alpha x}\neq 0,}
turime:
Q
n
″
(
x
)
+
(
2
α
+
p
)
Q
n
′
(
x
)
+
(
α
2
+
p
α
+
q
)
Q
n
(
x
)
=
P
n
(
x
)
.
(
51
)
{\displaystyle Q_{n}''(x)+(2\alpha +p)Q_{n}'(x)+(\alpha ^{2}+p\alpha +q)Q_{n}(x)=P_{n}(x).\quad (51)}
1. Kai
α
{\displaystyle \alpha }
nesutampa su charakteringosios lygties
k
2
+
p
k
+
q
=
0
{\displaystyle k^{2}+pk+q=0}
šaknimi, tai
α
2
+
p
α
+
q
≠
0
{\displaystyle \alpha ^{2}+p\alpha +q\neq 0}
(ir
2
α
+
p
≠
0
{\displaystyle 2\alpha +p\neq 0}
) ir kairiojoje lygybės pusėje, kaip ir dešiniojoje , yra n -tojo laipsnio daugianaris. Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, galime rasti daugianario
Q
n
(
x
)
{\displaystyle Q_{n}(x)}
koeficientus.
2. Kai
α
{\displaystyle \alpha }
sutampa su viena nekartotine charakteringosios lygties (
k
2
+
p
k
+
q
=
0
{\displaystyle k^{2}+pk+q=0}
) šaknimi, tai
α
2
+
p
α
+
q
=
0
,
{\displaystyle \alpha ^{2}+p\alpha +q=0,}
bet
2
α
+
p
≠
0.
{\displaystyle 2\alpha +p\neq 0.}
Kadangi
Q
n
′
(
x
)
{\displaystyle Q_{n}'(x)}
yra
(
n
−
1
)
{\displaystyle (n-1)}
-ojo laipsnio daugianaris, tai (51) lygybė negali būti tapatybė. Todėl, parinkdami atskirąjį sprendinį
y
~
,
{\displaystyle {\tilde {y}},}
turime imti
(
n
+
1
)
{\displaystyle (n+1)}
-ojo laipsnio daugianarį, tiesa, be laisvojo nario, nes diferencijuojant jis ir taip dingsta. Šį kartą
y
~
=
x
Q
n
(
x
)
e
α
x
.
(
52
)
{\displaystyle {\tilde {y}}=xQ_{n}(x)e^{\alpha x}.\quad (52)}
(Pagal sąlygą kairė pusė turi būti tokio pačio laipsnio kaip ir
P
n
(
x
)
,
{\displaystyle P_{n}(x),}
bet prie
Q
n
(
x
)
{\displaystyle Q_{n}(x)}
gavome koeficientą nulį, nes
α
2
+
p
α
+
q
=
0
{\displaystyle \alpha ^{2}+p\alpha +q=0}
, todėl kad kairėje pusėje gauti
x
2
,
{\displaystyle x^{2},}
padauginome
Q
n
′
(
x
)
{\displaystyle Q_{n}'(x)}
iš x .)
3. Kai
α
{\displaystyle \alpha }
sutampa su kartotine charakteringosios lygties (
k
2
+
p
k
+
q
=
0
{\displaystyle k^{2}+pk+q=0}
) šaknimi, tai
α
2
+
p
α
+
q
=
0.
{\displaystyle \alpha ^{2}+p\alpha +q=0.}
Kadangi pagal Vieto teoremą,
p
=
−
(
k
1
+
k
2
)
=
−
(
α
+
α
)
=
−
2
α
,
{\displaystyle p=-(k_{1}+k_{2})=-(\alpha +\alpha )=-2\alpha ,}
tai ir
p
+
2
α
=
0.
Q
n
″
(
x
)
{\displaystyle p+2\alpha =0.\;Q_{n}''(x)}
yra
(
n
−
2
)
{\displaystyle (n-2)}
-ojo laipsnio daugianaris, todėl (51) lygybės kairiojoje pusėje yra
(
n
−
2
)
{\displaystyle (n-2)}
-ojo laipsnio daugianaris (
Q
n
″
(
x
)
{\displaystyle Q_{n}''(x)}
). Vadinasi, (51) lygybė negali būti tapatybė. Šį kartą turime parinkti
y
~
=
x
2
Q
n
(
x
)
e
α
x
.
(
53
)
{\displaystyle {\tilde {y}}=x^{2}Q_{n}(x)e^{\alpha x}.\quad (53)}
y
″
−
5
y
′
+
6
y
=
f
(
x
)
,
{\displaystyle y''-5y'+6y=f(x),}
kai: a)
f
(
x
)
=
2
x
2
e
x
;
{\displaystyle f(x)=2x^{2}e^{x};}
b)
f
(
x
)
=
(
2
x
−
3
)
e
3
x
.
{\displaystyle f(x)=(2x-3)e^{3x}.}
Sprendimas . Pirmiausia išspręskime lygtį
y
″
−
5
y
′
+
6
y
=
0.
{\displaystyle y''-5y'+6y=0.}
Kadangi charakteringoji lygtis
k
2
−
5
k
+
6
=
0
{\displaystyle k^{2}-5k+6=0}
turi šaknis
k
1
=
2
{\displaystyle k_{1}=2}
ir
k
2
=
3
,
{\displaystyle k_{2}=3,}
tai homogeninės lygties (
y
″
−
5
y
′
+
6
y
=
0
{\displaystyle y''-5y'+6y=0}
) bendrasis sprendinys
y
¯
=
C
1
e
2
x
+
C
2
e
3
x
.
{\displaystyle {\bar {y}}=C_{1}e^{2x}+C_{2}e^{3x}.}
Toliau, atsižvelgdami į dešiniosios pusės išraišką, parinksime atskirąjį nehomogeninės lygties sprendinį.
a) Kai
f
(
x
)
=
2
x
2
e
x
,
{\displaystyle f(x)=2x^{2}e^{x},}
tai daugianaris
P
n
(
x
)
=
2
x
2
{\displaystyle P_{n}(x)=2x^{2}}
(jis yra antrojo laipsnio) ir
α
=
1.
{\displaystyle \alpha =1.}
Kadangi
α
=
1
{\displaystyle \alpha =1}
nesutampa nė su viena charakteringosios lygties šaknimi, tai, pagal (50) formulę,
y
~
=
(
a
x
2
+
b
x
+
c
)
e
x
{\displaystyle {\tilde {y}}=(ax^{2}+bx+c)e^{x}}
(daugianaris
Q
n
(
x
)
=
a
x
2
+
b
x
+
c
,
{\displaystyle Q_{n}(x)=ax^{2}+bx+c,}
nes jis turi būti antrojo laipsnio; beje, pirmojo laipsnio daugianaris yra
a
x
+
b
,
{\displaystyle ax+b,}
trečiojo laipsnio
a
x
3
+
b
x
2
+
c
x
+
d
{\displaystyle ax^{3}+bx^{2}+cx+d}
ir t.t.).
Toliau randame:
y
~
′
=
(
(
a
x
2
+
b
x
+
c
)
e
x
)
′
=
2
a
x
e
x
+
a
x
2
e
x
+
b
e
x
+
b
x
e
x
+
c
e
x
=
{\displaystyle {\tilde {y}}'=((ax^{2}+bx+c)e^{x})'=2axe^{x}+ax^{2}e^{x}+be^{x}+bxe^{x}+ce^{x}=}
=
(
a
x
2
+
2
a
x
+
b
x
+
b
+
c
)
e
x
,
{\displaystyle =(ax^{2}+2ax+bx+b+c)e^{x},}
y
~
″
=
(
a
x
2
+
4
a
x
+
b
x
+
2
a
+
2
b
+
c
)
e
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=(ax^{2}+4ax+bx+2a+2b+c)e^{x}.}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
,
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}',\;{\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį gauname tapatybę:
(
a
x
2
+
4
a
x
+
b
x
+
2
a
+
2
b
+
c
)
e
x
−
5
(
a
x
2
+
2
a
x
+
b
x
+
b
+
c
)
e
x
+
6
(
a
x
2
+
b
x
+
c
)
e
x
=
2
x
2
e
x
,
{\displaystyle (ax^{2}+4ax+bx+2a+2b+c)e^{x}-5(ax^{2}+2ax+bx+b+c)e^{x}+6(ax^{2}+bx+c)e^{x}=2x^{2}e^{x},}
(
a
x
2
+
4
a
x
+
b
x
+
2
a
+
2
b
+
c
)
−
5
(
a
x
2
+
2
a
x
+
b
x
+
b
+
c
)
+
6
(
a
x
2
+
b
x
+
c
)
=
2
x
2
,
{\displaystyle (ax^{2}+4ax+bx+2a+2b+c)-5(ax^{2}+2ax+bx+b+c)+6(ax^{2}+bx+c)=2x^{2},}
a
x
2
+
4
a
x
+
b
x
+
2
a
+
2
b
+
c
−
5
a
x
2
−
10
a
x
−
5
b
x
−
5
b
−
5
c
+
6
a
x
2
+
6
b
x
+
6
c
=
2
x
2
,
{\displaystyle ax^{2}+4ax+bx+2a+2b+c-5ax^{2}-10ax-5bx-5b-5c+6ax^{2}+6bx+6c=2x^{2},}
2
a
x
2
−
6
a
x
+
2
b
x
+
2
a
−
3
b
+
2
c
=
2
x
2
.
{\displaystyle 2ax^{2}-6ax+2bx+2a-3b+2c=2x^{2}.}
Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, gauname sistemą
x
2
|
2
a
=
2
,
{\displaystyle x^{2}\quad |\;2a=2,}
x
1
|
−
6
a
+
2
b
=
0
,
|
|
(
2
b
=
6
,
b
=
3
)
{\displaystyle x^{1}\quad |\;-6a+2b=0,\quad ||\;(2b=6,\;b=3)}
x
0
|
2
a
−
3
b
+
2
c
=
0.
|
|
(
2
−
9
+
2
c
=
0
,
c
=
−
7
/
2
=
3.5
)
{\displaystyle x^{0}\quad |\;2a-3b+2c=0.\quad ||\;(2-9+2c=0,\;c=-7/2=3.5)}
Iš jos randame:
a
=
1
,
b
=
3
,
c
=
3.5.
{\displaystyle a=1,\;b=3,\;c=3.5.}
Todėl
y
~
=
(
x
2
+
3
x
+
3.5
)
e
x
{\displaystyle {\tilde {y}}=(x^{2}+3x+3.5)e^{x}}
ir bendrasis duotosios lygties sprendinys
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
1
e
2
x
+
C
2
e
3
x
+
(
x
2
+
3
x
+
3.5
)
e
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{1}e^{2x}+C_{2}e^{3x}+(x^{2}+3x+3.5)e^{x}.}
b) Kai
f
(
x
)
=
(
2
x
−
3
)
e
3
x
,
{\displaystyle f(x)=(2x-3)e^{3x},}
tai
P
n
(
x
)
=
2
x
−
3
,
α
=
3.
{\displaystyle P_{n}(x)=2x-3,\;\alpha =3.}
Kadangi
P
n
(
x
)
{\displaystyle P_{n}(x)}
yra pirmojo laipsnio daugianaris, tai
Q
n
(
x
)
=
a
x
+
b
;
α
=
3
{\displaystyle Q_{n}(x)=ax+b;\;\alpha =3}
sutampa su charakteringosios lygties šaknimi, todėl, pagal (52) formulę,
y
~
=
x
(
a
x
+
b
)
e
3
x
=
(
a
x
2
+
b
x
)
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=x(ax+b)e^{3x}=(ax^{2}+bx)e^{3x}.}
Toliau sprendžiama analogiškai a) atvejui.
Randame išvestines:
y
~
′
=
(
(
a
x
2
+
b
x
)
e
3
x
)
′
=
2
a
x
e
3
x
+
3
a
x
2
e
3
x
+
b
e
3
x
+
3
b
x
e
3
x
=
{\displaystyle {\tilde {y}}'=((ax^{2}+bx)e^{3x})'=2axe^{3x}+3ax^{2}e^{3x}+be^{3x}+3bxe^{3x}=}
=
(
3
a
x
2
+
2
a
x
+
3
b
x
+
b
)
e
3
x
,
{\displaystyle =(3ax^{2}+2ax+3bx+b)e^{3x},}
y
~
″
=
6
a
x
e
3
x
+
9
a
x
2
e
3
x
+
2
a
e
3
x
+
6
a
x
e
3
x
+
3
b
e
3
x
+
9
b
x
e
3
x
+
3
b
e
3
x
=
{\displaystyle {\tilde {y}}''=6axe^{3x}+9ax^{2}e^{3x}+2ae^{3x}+6axe^{3x}+3be^{3x}+9bxe^{3x}+3be^{3x}=}
=
(
9
a
x
2
+
12
a
x
+
9
b
x
+
2
a
+
6
b
)
e
3
x
.
{\displaystyle =(9ax^{2}+12ax+9bx+2a+6b)e^{3x}.}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
,
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}',\;{\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį gauname tapatybę:
(
9
a
x
2
+
12
a
x
+
9
b
x
+
2
a
+
6
b
)
e
3
x
−
5
(
3
a
x
2
+
2
a
x
+
3
b
x
+
b
)
e
3
x
+
6
(
a
x
2
+
b
x
)
e
3
x
=
(
2
x
−
3
)
e
3
x
,
{\displaystyle (9ax^{2}+12ax+9bx+2a+6b)e^{3x}-5(3ax^{2}+2ax+3bx+b)e^{3x}+6(ax^{2}+bx)e^{3x}=(2x-3)e^{3x},}
9
a
x
2
+
12
a
x
+
9
b
x
+
2
a
+
6
b
−
15
a
x
2
−
10
a
x
−
15
b
x
−
5
b
+
6
a
x
2
+
6
b
x
=
2
x
−
3
,
{\displaystyle 9ax^{2}+12ax+9bx+2a+6b-15ax^{2}-10ax-15bx-5b+6ax^{2}+6bx=2x-3,}
9
a
x
2
−
15
a
x
2
+
6
a
x
2
+
12
a
x
−
10
a
x
+
9
b
x
−
15
b
x
+
6
b
x
+
2
a
+
6
b
−
5
b
=
2
x
−
3
,
{\displaystyle 9ax^{2}-15ax^{2}+6ax^{2}+12ax-10ax+9bx-15bx+6bx+2a+6b-5b=2x-3,}
2
a
x
+
2
a
−
b
=
2
x
−
3.
{\displaystyle 2ax+2a-b=2x-3.}
Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, gauname sistemą
x
2
|
0
a
=
0
,
{\displaystyle x^{2}\quad |\;0a=0,}
x
1
|
2
a
=
2
,
{\displaystyle x^{1}\quad |\;2a=2,}
x
0
|
2
a
−
b
=
−
3.
{\displaystyle x^{0}\quad |\;2a-b=-3.}
Iš sistemos randame:
a
=
1
,
b
=
5.
{\displaystyle a=1,\;b=5.}
Todėl
y
~
=
(
x
2
+
5
x
)
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=(x^{2}+5x)e^{3x}.}
Bendrasis duotosios lygties (
y
″
−
5
y
′
+
6
y
=
(
2
x
−
3
)
e
3
x
{\displaystyle y''-5y'+6y=(2x-3)e^{3x}}
) sprendinys yra
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
1
e
2
x
+
C
2
e
3
x
+
(
x
2
+
5
x
)
e
3
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{1}e^{2x}+C_{2}e^{3x}+(x^{2}+5x)e^{3x}.}
y
″
−
6
y
′
+
9
y
=
−
3
e
3
x
.
{\displaystyle y''-6y'+9y=-3e^{3x}.}
Sprendimas . Pirmiausia išspręskime lygtį
y
″
−
6
y
′
+
9
y
=
0.
{\displaystyle y''-6y'+9y=0.}
Kadangi charakteringoji lygtis
k
2
−
6
k
+
9
=
0
{\displaystyle k^{2}-6k+9=0}
turi šaknis
k
1
=
3
{\displaystyle k_{1}=3}
ir
k
2
=
3
,
{\displaystyle k_{2}=3,}
tai homogeninės lygties bendrasis sprendinys
y
¯
=
(
C
1
+
x
C
2
)
e
3
x
.
{\displaystyle {\bar {y}}=(C_{1}+xC_{2})e^{3x}.}
Toliau, atsižvelgdami į dešiniosios pusės išraišką, parinksime atskirąjį nehomogeninės lygties sprendinį.
Kai
f
(
x
)
=
−
3
e
3
x
,
{\displaystyle f(x)=-3e^{3x},}
tai
P
n
(
x
)
=
−
3
,
α
=
3.
{\displaystyle P_{n}(x)=-3,\;\alpha =3.}
Kadangi
P
n
(
x
)
{\displaystyle P_{n}(x)}
yra nulinio laipsnio daugianaris, tai
Q
n
(
x
)
=
a
;
α
=
3
{\displaystyle Q_{n}(x)=a;\;\alpha =3}
sutampa su charakteringosios lygties šaknimis, todėl, pagal (53) formulę,
y
~
=
x
2
a
e
3
x
=
a
x
2
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=x^{2}ae^{3x}=ax^{2}e^{3x}.}
Randame išvestines:
y
~
′
=
(
a
x
2
e
3
x
)
′
=
(
3
a
x
2
+
2
a
x
)
e
3
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=(ax^{2}e^{3x})'=(3ax^{2}+2ax)e^{3x},}
y
~
″
=
(
6
a
x
+
2
a
)
e
3
x
+
3
(
3
a
x
2
+
2
a
x
)
e
3
x
=
(
9
a
x
2
+
12
a
x
+
2
a
)
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=(6ax+2a)e^{3x}+3(3ax^{2}+2ax)e^{3x}=(9ax^{2}+12ax+2a)e^{3x}.}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
,
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}',\;{\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį gauname tapatybę:
(
9
a
x
2
+
12
a
x
+
2
a
)
e
3
x
−
6
(
3
a
x
2
+
2
a
x
)
e
3
x
+
9
a
x
2
e
3
x
=
−
3
e
3
x
,
{\displaystyle (9ax^{2}+12ax+2a)e^{3x}-6(3ax^{2}+2ax)e^{3x}+9ax^{2}e^{3x}=-3e^{3x},}
9
a
x
2
+
12
a
x
+
2
a
−
18
a
x
2
−
12
a
x
+
9
a
x
2
=
−
3
,
{\displaystyle 9ax^{2}+12ax+2a-18ax^{2}-12ax+9ax^{2}=-3,}
9
a
x
2
−
18
a
x
2
+
9
a
x
2
+
12
a
x
−
12
a
x
+
2
a
=
−
3
,
{\displaystyle 9ax^{2}-18ax^{2}+9ax^{2}+12ax-12ax+2a=-3,}
2
a
=
−
3.
{\displaystyle 2a=-3.}
Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, gauname sistemą
x
1
|
0
=
0
,
{\displaystyle x^{1}\quad |\;0=0,}
x
0
|
2
a
=
−
3.
{\displaystyle x^{0}\quad |\;2a=-3.}
Iš sistemos randame:
a
=
−
1.5.
{\displaystyle a=-1.5.}
Todėl
y
~
=
−
1.5
x
2
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=-1.5x^{2}e^{3x}.}
Bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
1
e
3
x
+
x
C
2
e
3
x
−
3
2
x
2
e
3
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{1}e^{3x}+xC_{2}e^{3x}-{\frac {3}{2}}x^{2}e^{3x}.}
Patikriname:
y
~
′
=
(
−
3
2
x
2
e
3
x
)
′
=
−
9
2
x
2
e
3
x
−
6
2
x
e
3
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=(-{\frac {3}{2}}x^{2}e^{3x})'=-{\frac {9}{2}}x^{2}e^{3x}-{\frac {6}{2}}xe^{3x},}
y
~
″
=
(
−
9
2
x
2
e
3
x
−
6
2
x
e
3
x
)
′
=
−
18
2
x
e
3
x
−
6
2
e
3
x
+
3
(
−
9
2
x
2
−
6
2
x
)
e
3
x
=
{\displaystyle {\tilde {y}}''=(-{\frac {9}{2}}x^{2}e^{3x}-{\frac {6}{2}}xe^{3x})'=-{\frac {18}{2}}xe^{3x}-{\frac {6}{2}}e^{3x}+3(-{\frac {9}{2}}x^{2}-{\frac {6}{2}}x)e^{3x}=}
=
−
9
x
e
3
x
−
3
e
3
x
−
27
2
x
2
e
3
x
−
9
x
e
3
x
=
−
27
2
x
2
e
3
x
−
18
x
e
3
x
−
3
e
3
x
;
{\displaystyle =-9xe^{3x}-3e^{3x}-{\frac {27}{2}}x^{2}e^{3x}-9xe^{3x}=-{\frac {27}{2}}x^{2}e^{3x}-18xe^{3x}-3e^{3x};}
y
~
″
−
6
y
~
′
+
9
y
~
=
−
3
e
3
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}''-6{\tilde {y}}'+9{\tilde {y}}=-3e^{3x},}
−
27
2
x
2
e
3
x
−
18
x
e
3
x
−
3
e
3
x
−
6
(
−
9
2
x
2
e
3
x
−
6
2
x
e
3
x
)
+
9
(
−
3
2
x
2
e
3
x
)
=
−
3
e
3
x
,
{\displaystyle -{\frac {27}{2}}x^{2}e^{3x}-18xe^{3x}-3e^{3x}-6(-{\frac {9}{2}}x^{2}e^{3x}-{\frac {6}{2}}xe^{3x})+9(-{\frac {3}{2}}x^{2}e^{3x})=-3e^{3x},}
−
27
2
x
2
e
3
x
−
18
x
e
3
x
−
3
e
3
x
+
27
x
2
e
3
x
+
18
x
e
3
x
−
27
2
x
2
e
3
x
=
−
3
e
3
x
,
{\displaystyle -{\frac {27}{2}}x^{2}e^{3x}-18xe^{3x}-3e^{3x}+27x^{2}e^{3x}+18xe^{3x}-{\frac {27}{2}}x^{2}e^{3x}=-3e^{3x},}
−
18
x
e
3
x
−
3
e
3
x
+
18
x
e
3
x
=
−
3
e
3
x
,
{\displaystyle -18xe^{3x}-3e^{3x}+18xe^{3x}=-3e^{3x},}
−
3
e
3
x
=
−
3
e
3
x
.
{\displaystyle -3e^{3x}=-3e^{3x}.}
y
″
−
6
y
′
+
9
y
=
−
8
e
3
x
.
{\displaystyle y''-6y'+9y=-8e^{3x}.}
Sprendimas . Pirmiausia išspręskime lygtį
y
″
−
6
y
′
+
9
y
=
0.
{\displaystyle y''-6y'+9y=0.}
Kadangi charakteringoji lygtis
k
2
−
6
k
+
9
=
0
{\displaystyle k^{2}-6k+9=0}
turi šaknis
k
1
=
3
{\displaystyle k_{1}=3}
ir
k
2
=
3
,
{\displaystyle k_{2}=3,}
tai homogeninės lygties bendrasis sprendinys
y
¯
=
(
C
1
+
x
C
2
)
e
3
x
.
{\displaystyle {\bar {y}}=(C_{1}+xC_{2})e^{3x}.}
Toliau, atsižvelgdami į dešiniosios pusės išraišką, parinksime atskirąjį nehomogeninės lygties sprendinį.
Kai
f
(
x
)
=
−
8
e
3
x
,
{\displaystyle f(x)=-8e^{3x},}
tai
P
n
(
x
)
=
−
8
,
α
=
3.
{\displaystyle P_{n}(x)=-8,\;\alpha =3.}
Kadangi
P
n
(
x
)
{\displaystyle P_{n}(x)}
yra nulinio laipsnio daugianaris, tai
Q
n
(
x
)
=
a
;
α
=
3
{\displaystyle Q_{n}(x)=a;\;\alpha =3}
sutampa su charakteringosios lygties šaknimis, todėl, pagal (53) formulę,
y
~
=
x
2
Q
n
(
x
)
e
α
x
=
x
2
a
e
3
x
=
a
x
2
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=x^{2}Q_{n}(x)e^{\alpha x}=x^{2}ae^{3x}=ax^{2}e^{3x}.}
Randame išvestines:
y
~
′
=
(
a
x
2
e
3
x
)
′
=
(
3
a
x
2
+
2
a
x
)
e
3
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=(ax^{2}e^{3x})'=(3ax^{2}+2ax)e^{3x},}
y
~
″
=
(
6
a
x
+
2
a
)
e
3
x
+
3
(
3
a
x
2
+
2
a
x
)
e
3
x
=
(
9
a
x
2
+
12
a
x
+
2
a
)
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=(6ax+2a)e^{3x}+3(3ax^{2}+2ax)e^{3x}=(9ax^{2}+12ax+2a)e^{3x}.}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
,
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}',\;{\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį gauname tapatybę:
(
9
a
x
2
+
12
a
x
+
2
a
)
e
3
x
−
6
(
3
a
x
2
+
2
a
x
)
e
3
x
+
9
a
x
2
e
3
x
=
−
8
e
3
x
,
{\displaystyle (9ax^{2}+12ax+2a)e^{3x}-6(3ax^{2}+2ax)e^{3x}+9ax^{2}e^{3x}=-8e^{3x},}
9
a
x
2
+
12
a
x
+
2
a
−
18
a
x
2
−
12
a
x
+
9
a
x
2
=
−
8
,
{\displaystyle 9ax^{2}+12ax+2a-18ax^{2}-12ax+9ax^{2}=-8,}
9
a
x
2
−
18
a
x
2
+
9
a
x
2
+
12
a
x
−
12
a
x
+
2
a
=
−
8
,
{\displaystyle 9ax^{2}-18ax^{2}+9ax^{2}+12ax-12ax+2a=-8,}
2
a
=
−
8.
{\displaystyle 2a=-8.}
Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, gauname
x
0
|
2
a
=
−
8.
{\displaystyle x^{0}\quad |\;2a=-8.}
Iš sistemos randame:
a
=
−
4.
{\displaystyle a=-4.}
Todėl
y
~
=
−
4
x
2
e
3
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=-4x^{2}e^{3x}.}
Bendrasis duotosios lygties (
y
″
−
6
y
′
+
9
y
=
−
8
e
3
x
{\displaystyle y''-6y'+9y=-8e^{3x}}
) sprendinys yra
y
=
y
¯
+
y
~
=
C
1
e
3
x
+
x
C
2
e
3
x
−
4
x
2
e
3
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=C_{1}e^{3x}+xC_{2}e^{3x}-4x^{2}e^{3x}.}
Patikriname:
y
~
′
=
(
−
4
x
2
e
3
x
)
′
=
−
12
x
2
e
3
x
−
8
x
e
3
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=(-4x^{2}e^{3x})'=-12x^{2}e^{3x}-8xe^{3x},}
y
~
″
=
(
−
12
x
2
e
3
x
−
8
x
e
3
x
)
′
=
−
24
x
e
3
x
−
8
e
3
x
+
3
(
−
12
x
2
−
8
x
)
e
3
x
=
{\displaystyle {\tilde {y}}''=(-12x^{2}e^{3x}-8xe^{3x})'=-24xe^{3x}-8e^{3x}+3(-12x^{2}-8x)e^{3x}=}
=
−
24
x
e
3
x
−
8
e
3
x
−
36
x
2
e
3
x
−
24
x
e
3
x
=
−
36
x
2
e
3
x
−
48
x
e
3
x
−
8
e
3
x
;
{\displaystyle =-24xe^{3x}-8e^{3x}-36x^{2}e^{3x}-24xe^{3x}=-36x^{2}e^{3x}-48xe^{3x}-8e^{3x};}
y
~
″
−
6
y
~
′
+
9
y
~
=
−
8
e
3
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}''-6{\tilde {y}}'+9{\tilde {y}}=-8e^{3x},}
−
36
x
2
e
3
x
−
48
x
e
3
x
−
8
e
3
x
−
6
(
−
12
x
2
e
3
x
−
8
x
e
3
x
)
+
9
(
−
4
x
2
e
3
x
)
=
−
8
e
3
x
,
{\displaystyle -36x^{2}e^{3x}-48xe^{3x}-8e^{3x}-6(-12x^{2}e^{3x}-8xe^{3x})+9(-4x^{2}e^{3x})=-8e^{3x},}
−
36
x
2
e
3
x
−
48
x
e
3
x
−
8
e
3
x
+
72
x
2
e
3
x
+
48
x
e
3
x
−
36
x
2
e
3
x
=
−
8
e
3
x
,
{\displaystyle -36x^{2}e^{3x}-48xe^{3x}-8e^{3x}+72x^{2}e^{3x}+48xe^{3x}-36x^{2}e^{3x}=-8e^{3x},}
−
48
x
e
3
x
−
8
e
3
x
+
48
x
e
3
x
=
−
8
e
3
x
,
{\displaystyle -48xe^{3x}-8e^{3x}+48xe^{3x}=-8e^{3x},}
−
8
e
3
x
=
−
8
e
3
x
.
{\displaystyle -8e^{3x}=-8e^{3x}.}
Antrosios eilės tiesinės nehomogeninės diferencialinės lygties atskirojo sprendinio parinkimo metodas (II.)
keisti
Tarkime, kad
f
(
x
)
=
P
n
(
x
)
e
α
x
cos
(
β
x
)
+
R
m
(
x
)
e
α
x
sin
(
β
x
)
;
{\displaystyle f(x)=P_{n}(x)e^{\alpha x}\cos(\beta x)+R_{m}(x)e^{\alpha x}\sin(\beta x);}
čia
P
n
(
x
)
{\displaystyle P_{n}(x)}
ir
R
m
(
x
)
{\displaystyle R_{m}(x)}
- atitinkamai n -tojo ir m -tojo laipsnio daugianariai,
α
,
β
{\displaystyle \alpha ,\;\beta }
- realieji skaičiai. Pažymėkime
l
=
max
{
m
,
n
}
{\displaystyle l={\text{max}}\{m,n\}}
(jei m>n , tada l=m ; jei m<n , tada l=n ).
1. Kai
α
+
β
i
{\displaystyle \alpha +\beta i}
nėra charakteringosios lygties šaknis, tai atskirąjį (49) lygties sprendinį rasime pagal formulę
y
~
=
e
α
x
(
U
l
(
x
)
cos
(
β
x
)
+
V
l
(
x
)
sin
(
β
x
)
)
;
(
54
)
{\displaystyle {\tilde {y}}=e^{\alpha x}(U_{l}(x)\cos(\beta x)+V_{l}(x)\sin(\beta x));\quad (54)}
čia
U
l
(
x
)
,
V
l
(
x
)
{\displaystyle U_{l}(x),\;V_{l}(x)}
- l -tojo laipsnio daugianariai su neapibrėžtais koeficientais.
2. Kai
α
+
β
i
{\displaystyle \alpha +\beta i}
sutampa su charakteringosios lygties (
k
2
+
p
k
+
q
=
0
{\displaystyle k^{2}+pk+q=0}
) šaknimi, tai atskirasis sprendinys gaunamas iš (54) formulės, padauginus dešiniąją jos pusę iš x . Taigi
y
~
=
x
e
α
x
(
U
l
(
x
)
cos
(
β
x
)
+
V
l
(
x
)
sin
(
β
x
)
)
.
(
55
)
{\displaystyle {\tilde {y}}=xe^{\alpha x}(U_{l}(x)\cos(\beta x)+V_{l}(x)\sin(\beta x)).\quad (55)}
Paminėsime, kad ir tuo atveju, kai funkcija
f
(
x
)
{\displaystyle f(x)}
sudaro tik vienas dėmuo
P
n
(
x
)
e
α
x
cos
(
β
x
)
{\displaystyle P_{n}(x)e^{\alpha x}\cos(\beta x)}
arba
R
m
(
x
)
e
α
x
sin
(
β
x
)
,
{\displaystyle R_{m}(x)e^{\alpha x}\sin(\beta x),}
atskirasis sprendinys
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
nusakomas (54) arba (55) formule (taigi jį sudaro du dėmenys).
y
″
−
6
y
′
+
10
y
=
3
cos
(
2
x
)
.
{\displaystyle y''-6y'+10y=3\cos(2x).}
Sprendimas . Kadangi charakteringoji lygtis
k
2
−
6
k
+
10
=
0
{\displaystyle k^{2}-6k+10=0}
turi šaknis
k
1
=
3
+
i
,
k
2
=
3
−
i
,
{\displaystyle k_{1}=3+i,\;k_{2}=3-i,}
tai
y
¯
=
e
3
x
(
C
1
cos
x
+
C
2
sin
x
)
.
{\displaystyle {\bar {y}}=e^{3x}(C_{1}\cos x+C_{2}\sin x).}
Šiame pavyzdyje
α
=
0
,
β
=
2
,
{\displaystyle \alpha =0,\;\beta =2,}
taigi dydis
α
+
β
i
=
2
i
{\displaystyle \alpha +\beta i=2i}
nesutampa su charakteringosios lygties šaknimi. Todėl, ieškodami
y
~
,
{\displaystyle {\tilde {y}},}
taikysime (54) formulę. Kadangi prie
cos
(
2
x
)
{\displaystyle \cos(2x)}
yra pastovus daugiklis 3 (
e
α
x
=
1
,
α
=
0
{\displaystyle e^{\alpha x}=1,\;\alpha =0}
), tai vietoj daugianarių
U
l
(
x
)
{\displaystyle U_{l}(x)}
ir
V
l
(
x
)
{\displaystyle V_{l}(x)}
rašysime nežinomus skaičius M ir N . Taigi
y
~
=
M
cos
(
2
x
)
+
N
sin
(
2
x
)
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=M\cos(2x)+N\sin(2x).}
Randame:
y
~
′
=
−
2
M
sin
(
2
x
)
+
2
N
cos
(
2
x
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=-2M\sin(2x)+2N\cos(2x),}
y
~
″
=
−
4
M
cos
(
2
x
)
−
4
N
sin
(
2
x
)
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=-4M\cos(2x)-4N\sin(2x).}
Įrašę
y
~
,
{\displaystyle {\tilde {y}},}
y
~
′
{\displaystyle {\tilde {y}}'}
ir
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį, gauname tapatybę
y
~
″
−
6
y
~
′
+
10
y
~
=
3
cos
(
2
x
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}''-6{\tilde {y}}'+10{\tilde {y}}=3\cos(2x),}
−
4
M
cos
(
2
x
)
−
4
N
sin
(
2
x
)
−
6
(
−
2
M
sin
(
2
x
)
+
2
N
cos
(
2
x
)
)
+
10
(
M
cos
(
2
x
)
+
N
sin
(
2
x
)
)
=
3
cos
(
2
x
)
,
{\displaystyle -4M\cos(2x)-4N\sin(2x)-6(-2M\sin(2x)+2N\cos(2x))+10(M\cos(2x)+N\sin(2x))=3\cos(2x),}
−
4
M
cos
(
2
x
)
−
4
N
sin
(
2
x
)
+
12
M
sin
(
2
x
)
−
12
N
cos
(
2
x
)
+
10
M
cos
(
2
x
)
+
10
N
sin
(
2
x
)
=
3
cos
(
2
x
)
,
{\displaystyle -4M\cos(2x)-4N\sin(2x)+12M\sin(2x)-12N\cos(2x)+10M\cos(2x)+10N\sin(2x)=3\cos(2x),}
(
6
M
−
12
N
)
cos
(
2
x
)
+
(
6
N
+
12
M
)
sin
(
2
x
)
=
3
cos
(
2
x
)
.
{\displaystyle (6M-12N)\cos(2x)+(6N+12M)\sin(2x)=3\cos(2x).}
Sulyginę koeficientus prie
cos
(
2
x
)
{\displaystyle \cos(2x)}
ir
sin
(
2
x
)
,
{\displaystyle \sin(2x),}
gauname dvi lygtis:
{
6
M
−
12
N
=
3
,
6
N
+
12
M
=
0
,
{\displaystyle {\begin{cases}6M-12N=3,&\\6N+12M=0,&\end{cases}}}
Padaugine antrą lygtį iš dviejų ir pridėję prie pirmos gauname:
6
M
−
12
N
+
12
N
+
24
M
=
3
,
{\displaystyle 6M-12N+12N+24M=3,}
6
M
+
24
M
=
3
,
{\displaystyle 6M+24M=3,}
30
M
=
3
,
{\displaystyle 30M=3,}
M
=
0.1
;
{\displaystyle M=0.1;}
6
N
+
12
⋅
0.1
=
0
,
{\displaystyle 6N+12\cdot 0.1=0,}
6
N
=
−
1.2
,
{\displaystyle 6N=-1.2,}
N
=
−
0.2.
{\displaystyle N=-0.2.}
Ši sistema turi sprendinį
M
=
0.1
;
N
=
−
0.2.
{\displaystyle M=0.1;\;N=-0.2.}
Taigi
y
~
=
0.1
⋅
cos
(
2
x
)
−
0.2
⋅
sin
(
2
x
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}=0.1\cdot \cos(2x)-0.2\cdot \sin(2x),}
o bendrasis duotosios lygties (
y
″
−
6
y
+
10
y
=
3
cos
(
2
x
)
{\displaystyle y''-6y+10y=3\cos(2x)}
) sprendinys
y
=
y
¯
+
y
~
=
e
3
x
(
C
1
cos
x
+
C
2
sin
x
)
+
0.1
cos
(
2
x
)
−
0.2
sin
(
2
x
)
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=e^{3x}(C_{1}\cos x+C_{2}\sin x)+0.1\cos(2x)-0.2\sin(2x).}
y
″
+
4
y
′
+
13
y
=
f
(
x
)
,
{\displaystyle y''+4y'+13y=f(x),}
kai: a)
f
(
x
)
=
x
e
−
2
x
;
{\displaystyle f(x)=xe^{-2x};}
b)
f
(
x
)
=
e
−
2
x
sin
(
3
x
)
.
{\displaystyle f(x)=e^{-2x}\sin(3x).}
Sprendimas . Kadangi charakteringoji lygtis
k
2
+
4
k
+
13
=
0
{\displaystyle k^{2}+4k+13=0}
turi šaknis
k
1
,
2
=
−
2
±
3
i
,
{\displaystyle k_{1,2}=-2\pm 3i,}
tai homogeninės lygties
y
″
+
4
y
′
+
13
y
=
0
{\displaystyle y''+4y'+13y=0}
bendrasis sprendinys
y
¯
=
e
−
2
x
(
C
1
cos
(
3
x
)
+
C
2
sin
(
3
x
)
)
.
{\displaystyle {\bar {y}}=e^{-2x}(C_{1}\cos(3x)+C_{2}\sin(3x)).}
a) Kai
f
(
x
)
=
x
e
−
2
x
,
{\displaystyle f(x)=xe^{-2x},}
tai dešinioji lygties pusė turi išraišką
P
n
(
x
)
e
α
x
.
{\displaystyle P_{n}(x)e^{\alpha x}.}
Kadangi šį kartą
P
n
(
x
)
=
x
{\displaystyle P_{n}(x)=x}
yra pirmojo laipsnio daugianaris, o
α
=
−
2
{\displaystyle \alpha =-2}
nesutampa su charakteringosios lygties šaknimi (nesvarbu, kad
α
=
−
2
{\displaystyle \alpha =-2}
sutampa su šaknų
−
2
±
3
i
{\displaystyle -2\pm 3i}
realiąja dalimi), tai sprendinio
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
išraišką nusako (50) formulė. Taigi
y
~
=
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=(ax+b)e^{-2x}.}
Randame išvestines:
y
~
′
=
(
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
)
′
=
a
e
−
2
x
−
2
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
=
(
−
2
a
x
+
a
−
2
b
)
e
−
2
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=((ax+b)e^{-2x})'=ae^{-2x}-2(ax+b)e^{-2x}=(-2ax+a-2b)e^{-2x},}
y
~
″
=
−
2
a
e
−
2
x
−
2
(
−
2
a
x
+
a
−
2
b
)
e
−
2
x
=
−
2
a
e
−
2
x
+
(
4
a
x
−
2
a
+
4
b
)
e
−
2
x
=
(
4
a
x
−
4
a
+
4
b
)
e
−
2
x
=
4
(
a
x
−
a
+
b
)
e
−
2
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=-2ae^{-2x}-2(-2ax+a-2b)e^{-2x}=-2ae^{-2x}+(4ax-2a+4b)e^{-2x}=(4ax-4a+4b)e^{-2x}=4(ax-a+b)e^{-2x}.}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
,
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}',\;{\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį gauname tapatybę:
y
~
″
+
4
y
~
′
+
13
y
~
=
x
e
−
2
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}''+4{\tilde {y}}'+13{\tilde {y}}=xe^{-2x},}
4
(
a
x
−
a
+
b
)
e
−
2
x
+
4
(
−
2
a
x
+
a
−
2
b
)
e
−
2
x
+
13
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
=
x
e
−
2
x
,
{\displaystyle 4(ax-a+b)e^{-2x}+4(-2ax+a-2b)e^{-2x}+13(ax+b)e^{-2x}=xe^{-2x},}
4
a
x
−
4
a
+
4
b
−
8
a
x
+
4
a
−
8
b
+
13
a
x
+
13
b
=
x
,
{\displaystyle 4ax-4a+4b-8ax+4a-8b+13ax+13b=x,}
9
a
x
+
9
b
=
x
.
{\displaystyle 9ax+9b=x.}
Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, gauname sistemą
x
1
|
9
a
=
1
,
{\displaystyle x^{1}\quad |\;9a=1,}
x
0
|
9
b
=
0.
{\displaystyle x^{0}\quad |\;9b=0.}
Iš sistemos randame:
a
=
1
9
=
0.
(
1
)
,
b
=
0.
{\displaystyle a={\frac {1}{9}}=0.(1),\;b=0.}
Todėl
y
~
=
1
9
x
e
−
2
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}={\frac {1}{9}}xe^{-2x}.}
Bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
y
=
y
¯
+
y
~
=
e
−
2
x
(
C
1
cos
(
3
x
)
+
C
2
sin
(
3
x
)
)
+
1
9
x
e
−
2
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=e^{-2x}(C_{1}\cos(3x)+C_{2}\sin(3x))+{\frac {1}{9}}xe^{-2x}.}
b) Kai
f
(
x
)
=
e
−
2
x
sin
(
3
x
)
,
{\displaystyle f(x)=e^{-2x}\sin(3x),}
tai dešinioji lygties pusė turi išraišką, apibrėžiamą formule
f
(
x
)
=
R
m
(
x
)
e
α
x
sin
(
β
x
)
.
{\displaystyle f(x)=R_{m}(x)e^{\alpha x}\sin(\beta x).}
Šį kartą
α
=
−
2
,
β
=
3
{\displaystyle \alpha =-2,\;\beta =3}
ir dydis
α
+
β
i
=
−
2
+
3
i
{\displaystyle \alpha +\beta i=-2+3i}
sutampa su charakteringosios lygties šaknimi, todėl atskirojo sprendinio
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
išraišką nusako (55) formulė. Taigi
y
~
=
x
e
−
2
x
(
M
cos
(
3
x
)
+
N
sin
(
3
x
)
)
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=xe^{-2x}(M\cos(3x)+N\sin(3x)).}
Randame:
y
~
′
=
e
−
2
x
(
(
M
−
2
M
x
+
3
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
N
−
2
N
x
−
3
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=e^{-2x}((M-2Mx+3Nx)\cos(3x)+(N-2Nx-3Mx)\sin(3x)),}
y
~
″
=
−
2
e
−
2
x
(
(
M
−
2
M
x
+
3
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
N
−
2
N
x
−
3
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
{\displaystyle {\tilde {y}}''=-2e^{-2x}((M-2Mx+3Nx)\cos(3x)+(N-2Nx-3Mx)\sin(3x))+}
+
e
−
2
x
(
(
M
−
2
M
x
+
3
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
N
−
2
N
x
−
3
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
′
=
{\displaystyle +e^{-2x}((M-2Mx+3Nx)\cos(3x)+(N-2Nx-3Mx)\sin(3x))'=}
=
−
2
e
−
2
x
(
(
M
−
2
M
x
+
3
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
N
−
2
N
x
−
3
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
{\displaystyle =-2e^{-2x}((M-2Mx+3Nx)\cos(3x)+(N-2Nx-3Mx)\sin(3x))+}
+
e
−
2
x
(
(
−
2
M
+
3
N
+
3
N
−
6
N
x
−
9
M
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
2
N
−
3
M
−
3
M
+
6
M
x
−
9
N
x
)
sin
(
3
x
)
)
=
{\displaystyle +e^{-2x}((-2M+3N+3N-6Nx-9Mx)\cos(3x)+(-2N-3M-3M+6Mx-9Nx)\sin(3x))=}
=
e
−
2
x
(
(
−
2
M
+
4
M
x
−
6
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
2
N
+
4
N
x
+
6
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
{\displaystyle =e^{-2x}((-2M+4Mx-6Nx)\cos(3x)+(-2N+4Nx+6Mx)\sin(3x))+}
+
e
−
2
x
(
(
−
2
M
+
6
N
−
6
N
x
−
9
M
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
2
N
−
6
M
+
6
M
x
−
9
N
x
)
sin
(
3
x
)
)
=
{\displaystyle +e^{-2x}((-2M+6N-6Nx-9Mx)\cos(3x)+(-2N-6M+6Mx-9Nx)\sin(3x))=}
=
e
−
2
x
(
(
−
4
M
+
6
N
−
5
M
x
−
12
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
6
M
−
4
N
+
12
M
x
−
5
N
x
)
sin
(
3
x
)
)
.
{\displaystyle =e^{-2x}((-4M+6N-5Mx-12Nx)\cos(3x)+(-6M-4N+12Mx-5Nx)\sin(3x)).}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}'}
ir
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį, sutraukę panašiuosius narius ir suprastinę iš
e
−
2
x
,
{\displaystyle e^{-2x},}
gauname tapatybę
y
~
″
+
4
y
~
′
+
13
y
~
=
e
−
2
x
sin
(
3
x
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}''+4{\tilde {y}}'+13{\tilde {y}}=e^{-2x}\sin(3x),}
e
−
2
x
(
(
−
4
M
+
6
N
−
5
M
x
−
12
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
6
M
−
4
N
+
12
M
x
−
5
N
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
4
e
−
2
x
(
(
M
−
2
M
x
+
3
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
{\displaystyle e^{-2x}((-4M+6N-5Mx-12Nx)\cos(3x)+(-6M-4N+12Mx-5Nx)\sin(3x))+4e^{-2x}((M-2Mx+3Nx)\cos(3x)+}
+
(
N
−
2
N
x
−
3
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
13
x
e
−
2
x
(
M
cos
(
3
x
)
+
N
sin
(
3
x
)
)
=
e
−
2
x
sin
(
3
x
)
,
{\displaystyle +(N-2Nx-3Mx)\sin(3x))+13xe^{-2x}(M\cos(3x)+N\sin(3x))=e^{-2x}\sin(3x),}
e
−
2
x
(
(
−
4
M
+
6
N
−
5
M
x
−
12
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
6
M
−
4
N
+
12
M
x
−
5
N
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
e
−
2
x
(
(
4
M
−
8
M
x
+
12
N
x
)
cos
(
3
x
)
+
{\displaystyle e^{-2x}((-4M+6N-5Mx-12Nx)\cos(3x)+(-6M-4N+12Mx-5Nx)\sin(3x))+e^{-2x}((4M-8Mx+12Nx)\cos(3x)+}
+
(
4
N
−
8
N
x
−
12
M
x
)
sin
(
3
x
)
)
+
e
−
2
x
(
13
M
x
cos
(
3
x
)
+
13
N
x
sin
(
3
x
)
)
=
e
−
2
x
sin
(
3
x
)
,
{\displaystyle +(4N-8Nx-12Mx)\sin(3x))+e^{-2x}(13Mx\cos(3x)+13Nx\sin(3x))=e^{-2x}\sin(3x),}
(
−
4
M
+
6
N
−
5
M
x
−
12
N
x
+
4
M
−
8
M
x
+
12
N
x
+
13
M
x
)
cos
(
3
x
)
+
(
−
6
M
−
4
N
+
12
M
x
−
5
N
x
+
4
N
−
8
N
x
−
12
M
x
+
13
N
x
)
sin
(
3
x
)
=
sin
(
3
x
)
,
{\displaystyle (-4M+6N-5Mx-12Nx+4M-8Mx+12Nx+13Mx)\cos(3x)+(-6M-4N+12Mx-5Nx+4N-8Nx-12Mx+13Nx)\sin(3x)=\sin(3x),}
6
N
cos
(
3
x
)
−
6
M
sin
(
3
x
)
=
sin
(
3
x
)
.
{\displaystyle 6N\cos(3x)-6M\sin(3x)=\sin(3x).}
Iš čia
{
6
N
=
0
,
−
6
M
=
1
,
{\displaystyle {\begin{cases}6N=0,&\\-6M=1,&\end{cases}}}
todėl
M
=
−
1
6
,
N
=
0.
{\displaystyle M=-{\frac {1}{6}},\;N=0.}
Taigi
y
~
=
x
e
−
2
x
(
−
1
6
cos
(
3
x
)
+
0
⋅
sin
(
3
x
)
)
=
−
1
6
x
e
−
2
x
cos
(
3
x
)
,
{\displaystyle {\tilde {y}}=xe^{-2x}(-{\frac {1}{6}}\cos(3x)+0\cdot \sin(3x))=-{\frac {1}{6}}xe^{-2x}\cos(3x),}
o bendrasis duotosios lygties sprendinys
y
=
y
¯
+
y
~
=
e
−
2
x
(
C
1
cos
(
3
x
)
+
C
2
sin
(
3
x
)
)
−
1
6
x
e
−
2
x
cos
(
3
x
)
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=e^{-2x}(C_{1}\cos(3x)+C_{2}\sin(3x))-{\frac {1}{6}}xe^{-2x}\cos(3x).}
y
″
−
4
y
′
+
13
y
=
x
e
−
2
x
.
{\displaystyle y''-4y'+13y=xe^{-2x}.}
Sprendimas . Kad rasti homogeninės lygties
y
″
−
4
y
′
+
13
y
=
0
{\displaystyle y''-4y'+13y=0}
sprendinį, į homogeninę lygtį įstatome
y
=
e
k
x
{\displaystyle y=e^{kx}}
ir gauname:
(
e
k
x
)
″
−
4
(
e
k
x
)
′
+
13
e
k
x
=
0
,
{\displaystyle (e^{kx})''-4(e^{kx})'+13e^{kx}=0,}
k
2
e
k
x
−
4
k
e
k
x
+
13
e
k
x
=
0
,
{\displaystyle k^{2}e^{kx}-4ke^{kx}+13e^{kx}=0,}
k
2
−
4
k
+
13
=
0.
{\displaystyle k^{2}-4k+13=0.}
Kadangi charakteringoji lygtis
k
2
−
4
k
+
13
=
0
{\displaystyle k^{2}-4k+13=0}
turi šaknis
k
1
,
2
=
2
±
3
i
,
{\displaystyle k_{1,2}=2\pm 3i,}
tai homogeninės lygties
y
″
−
4
y
′
+
13
y
=
0
{\displaystyle y''-4y'+13y=0}
bendrasis sprendinys
y
¯
=
e
2
x
(
C
1
cos
(
3
x
)
+
C
2
sin
(
3
x
)
)
.
{\displaystyle {\bar {y}}=e^{2x}(C_{1}\cos(3x)+C_{2}\sin(3x)).}
Kai
f
(
x
)
=
x
e
−
2
x
,
{\displaystyle f(x)=xe^{-2x},}
tai dešinioji lygties pusė turi išraišką
P
n
(
x
)
e
α
x
.
{\displaystyle P_{n}(x)e^{\alpha x}.}
Kadangi
P
n
(
x
)
=
x
{\displaystyle P_{n}(x)=x}
yra pirmojo laipsnio daugianaris, o
α
=
−
2
{\displaystyle \alpha =-2}
nesutampa su charakteringosios lygties šaknimi, tai sprendinio
y
~
{\displaystyle {\tilde {y}}}
išraišką nusako (50) formulė. Taigi
y
~
=
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=(ax+b)e^{-2x}.}
Randame išvestines:
y
~
′
=
(
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
)
′
=
a
e
−
2
x
−
2
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
=
(
−
2
a
x
+
a
−
2
b
)
e
−
2
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}'=((ax+b)e^{-2x})'=ae^{-2x}-2(ax+b)e^{-2x}=(-2ax+a-2b)e^{-2x},}
y
~
″
=
−
2
a
e
−
2
x
−
2
(
−
2
a
x
+
a
−
2
b
)
e
−
2
x
=
−
2
a
e
−
2
x
+
(
4
a
x
−
2
a
+
4
b
)
e
−
2
x
=
(
4
a
x
−
4
a
+
4
b
)
e
−
2
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}''=-2ae^{-2x}-2(-2ax+a-2b)e^{-2x}=-2ae^{-2x}+(4ax-2a+4b)e^{-2x}=(4ax-4a+4b)e^{-2x}.}
Įrašę
y
~
,
y
~
′
,
y
~
″
{\displaystyle {\tilde {y}},\;{\tilde {y}}',\;{\tilde {y}}''}
išraiškas į duotąją lygtį gauname tapatybę:
y
~
″
−
4
y
~
′
+
13
y
~
=
x
e
−
2
x
,
{\displaystyle {\tilde {y}}''-4{\tilde {y}}'+13{\tilde {y}}=xe^{-2x},}
(
4
a
x
−
4
a
+
4
b
)
e
−
2
x
−
4
(
−
2
a
x
+
a
−
2
b
)
e
−
2
x
+
13
(
a
x
+
b
)
e
−
2
x
=
x
e
−
2
x
,
{\displaystyle (4ax-4a+4b)e^{-2x}-4(-2ax+a-2b)e^{-2x}+13(ax+b)e^{-2x}=xe^{-2x},}
4
a
x
−
4
a
+
4
b
+
8
a
x
−
4
a
+
8
b
+
13
a
x
+
13
b
=
x
,
{\displaystyle 4ax-4a+4b+8ax-4a+8b+13ax+13b=x,}
25
a
x
−
8
a
+
25
b
=
x
.
{\displaystyle 25ax-8a+25b=x.}
Sulyginę koeficientus prie vienodų x laipsnių, gauname sistemą
x
1
|
25
a
=
1
,
{\displaystyle x^{1}\quad |\;25a=1,}
x
0
|
−
8
a
+
25
b
=
0.
{\displaystyle x^{0}\quad |\;-8a+25b=0.}
Iš sistemos randame:
a
=
1
25
=
0.04
,
b
=
8
a
25
=
8
25
⋅
25
=
8
625
=
0.0128.
{\displaystyle a={\frac {1}{25}}=0.04,\;b={\frac {8a}{25}}={\frac {8}{25\cdot 25}}={\frac {8}{625}}=0.0128.}
Todėl
y
~
=
(
x
25
+
8
625
)
e
−
2
x
.
{\displaystyle {\tilde {y}}=\left({\frac {x}{25}}+{\frac {8}{625}}\right)e^{-2x}.}
Bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
y
=
y
¯
+
y
~
=
e
2
x
(
C
1
cos
(
3
x
)
+
C
2
sin
(
3
x
)
)
+
(
x
25
+
8
625
)
e
−
2
x
.
{\displaystyle y={\bar {y}}+{\tilde {y}}=e^{2x}(C_{1}\cos(3x)+C_{2}\sin(3x))+\left({\frac {x}{25}}+{\frac {8}{625}}\right)e^{-2x}.}