1. Algebriniu n-ojo laipsnio polinomu vadinamas reiškinys
čia – kompleksinis kintamasis, o – kokie nors kompleksiniai skaičiai, kurių pirmasis nelygus nuliui. Kiekvieną algebrinį n-ojo laipsnio polinomą, kaip žinome, galima padalyti „stulpeliu" iš kito algebrinio polinomo, kurio laipsnis ne didesnis kaip n. Taigi, jei ir yra du bet kokie polinomai ir laipsnis ne didesnis už laipsnį, tai teisinga lygybė
kurioje ir – tam tikri polinomai ir, be to, laipsnis lygus polinomų ir laipsnių skirtumui, o laipsnis mažesnis už laipsnį.
(7.13) lygybės polinomai ir dažniausiai vadinami atitinkamai daliniu, dalikliu, dalmeniu ir liekana.
Sakoma, kad polinomas dalijasi iš polinomo jei dalijant stulpeliu gautoje (7.13) formulėje liekana
Nulinio laipsnio polinomu susitarsime vadinti bet kokią kompleksinę konstantą. Tada, savaime aišku, bet koks polinomas dalijasi iš nelygaus nuliui nulinio laipsnio polinomo.
Toliau tirsime polinomo dalumą iš pirmojo laipsnio polinomo
Apibrėžimas.Kompleksinis skaičius b vadinamas polinomo šaknimi, kai lygu nuliui.
7.1 teorema.Polinomas kurio laipsnis didesnis už 0, dalijasi iš dvinario tada ir tik tada, kai b yra polinomo šaknis.
Įrodymas. Polinomus ir įrašysime į (7.13) formulę. Kadangi liekanos laipsnis turi būti mažesnis už daliklio laipsnį, tai – nulinio laipsnio polinomas, t. y. Tuomet (7.13) formulė pasidaro šitokia:
Į (7.14) formulę įrašę gauname Pagal apibrėžimą dalijasi iš tada ir tik tada, kai (7.14) formulėje parašytoji liekana lygi nuliui, t. y. tada ir tik tada, kai b yra šaknis. Teorema įrodyta.
2. Savaime kyla klausimas: ar kiekvienas algebrinis polinomas turi šaknį? Į jį atsako pagrindinė algebros teorema: kiekvienas nenulinio laipsnio polinomas turi bent vieną šankį.
Remdamiesi šia teorema, įrodysime, kad algebrinis n-ojo laipsnio polinomas turi n šaknų*. Tarkime, kad yra algebrinis n-ojo laipsnio polinomas. Pagal pagrindinę algebros teoremą turi bent vieną šaknį t. y. išreiškiamas sandauga
kurioje simboliu pažymėtas atitinkamas -ojo laipsnio polinomas. Jei tai pagal pagrindinę algebros teoremą turi bent vieną šaknį t. y. išreiškiamas sandauga
kurioje simboliu pažymėtas atitinkamas -ojo laipsnio polinomas. Taip samprotaudami toliau, gausime sandaugas
Paskutinioje sandaugoje simboliu pažymėtas atitinkamas nulinio laipsnio polinomas, todėl Iš lygybių, turėdami mintyje, kad gauname
Pabrėžiame, kad kompleksinė konstanta c nelygi nuliui, nes priešingu atveju polinomas f(z) būtų tapačiai lygus nuliui ir nebūtų n-ojo laipsnio.
Iš (7.16) lygybės aišku, kad t. y. skaičiai yra polinomo šaknys. Be to, iš (7.16) matyti, kad kompleksinis skaičius nelygus nuliui, kai b – bet koks kompleksinis skaičius, nesutampantis su skaičiais **. Vadinasi polinomas turi n šaknų:
Dešinėje (7.16) lygybės pusėje yra polinomo f(z) skaidinys dauginamaisiais. Jei žinome (7.12) polinomo f(z) išraišką, tai galime nustatyti (7.16) lygybėje parašytą konstantą c. Palyginę koeficientus prie (7.16) ir (7.12) lygybėse, įsitikiname, kad
Polinomas, kurio vadinamas redukuotu. Pritaikę (7.16) formulę redukuotam polinomui, gauname
Palyginę (7.17) formulę su (7.12) (kai ), gauname šitokius sąryšius (Vijeto teorema):
Toliau, jei nebus pasakyta priešingai, nagrinėsime tik redukuotus polinomus.
_______________
* Čia, žinoma,
** Kelių kompleksinių skaičių sandauga lygi nuliui tik tuo atveju, kai bent vienas dauginamasis lygus nuliui.
Kai kurios polinomo šaknys gali sutapti viena su kita. Sakykime, a, b, ..., c — skirtingos redukuoto polinomo šaknys. Tada, remdamiesi praeito paragrafo rezultatais, nusprendžiame, kad skaidinys bus toks:
čia — natūriniai skaičiai, kurių suma lygi polinomo laipsniui n, t. y.
Jei polinomasišreiškiamas (7.18) skaidiniu, tai sakoma, kad kompleksinis skaičius a yra polinomokartotinumo šaknis, kompleksinis skaičius b yra polinomo kartotinumo šaknis, ..., kompleksinis skaičius c yra polinomokartotinumo šaknis.
Šaknis, kurios kartotinumas lygus vienetui, dažnai vadinama paprasta, o šaknis, kurios kartotinumas didesnis už vienetą, vadinama kartotine.
Duotojo kartotinumo šaknį galima apibrėžti ir kitaip (tie apibrėžimai yra ekvivalentūs): kompleksinis skaičius a vadinamas polinomokartotinumo šaknimi, jeiišreiškiamas šitaip:
Mūsų tikslas — nurodyti būtiną ir pakankamą požymį, kad kompleksinis skaičius a būtų polinomo kartotinumo šaknis.
Polinomo išvestine vadinsime polinomą gaunamą formaliai diferencijuojant* kinatamojo z atžvilgiu. Pirmiausia įrodysime šitokį teiginį.
1 lema.Jei kompleksinis skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis, tai tas pats skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis.
Pastaba. Atskiru atveju, kai skaičius a − paprasta polinomo šaknis, bet nėra polinomo šaknis.
Įrodyamas. Pagal sąlygą galima išreikšti (7.19) formule. Ją išdiferencijavę, gauname
arba
jei
Kadangi tai iš (7.20) reiškinio aišku, kad skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis. Lema įrodyta.
7.2 teorema.Kompleksinis skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis tada ir tik tada, kai išpildytos šios sąlygos:
Įrodymas. 1. Būtinumas. Sakykime, a yra polinomo kartotinumo šaknis. Tada pagal 1 lemą tas pats skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis, polinomo kartotinumo šaknis, ..., polinomo kartotinumo 1 (paprasta) šaknis, t. y.
2. Pakankamumas. Sakykime, (7.21) sąlygos yra išpildytos. Reikia įrodyti, kad skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis. Kadangi tai a yra polinomo šaknis, kurios kartotinumas ne mažesnis kaip 1. Todėl pagal 1 lemą skaičius a yra polinomo šaknis, kurios kartotinumas ne mažesnis kaip 2, polinomo šaknis, kurios kartotinumas ne mažesnis kaip 3, ..., polinomo šaknis, kurios kartotinumas ne mažesnis kaip
Lieka įrodyti, kad polinomo šaknies kartotinumas nėra didesnis kaip Jei tas kartotinumas būtų didesnis kaip tai pagal 1 lemą polinomo šaknies kartotinumas būtų didesnis už vienetą. Iš to išplauktų, kad yra polinomo šaknis, t. y. bet tai prieštarauja paskutinei iš (7.21) sąlygų. Teorema įrodyta.
______________
* Polinomas diferencijuojamas z atžvilgiu, lyg z būtų realus kintamasis.
Mūsų tikslas - iš polinomo turinčio kartotinių šaknų, sudaryti tokį polinomą kuris turėtų tas pačias šaknis, kaip irbet visų šaknų kartotinumas būtų lygus vienetui. Apibrėšime keletą naujų sąvokų.
1 apibrėžimas.Dviejų polinomųirbendru dalikliuvadinamas bet koks polinomas, iš kurio dalijasi abu polinomaiir
2 apibrėžimas.Dviejų polinomųirbendru didžiausiu dalikliuvadinamas toks jų daliklis, kuris dalijasi iš kiekvieno kito tų polinomų daliklio.
Polinomų ir bendrą didžiausią daliklį susitarsime žymėti simboliu
Iš bendro didžiausio daliklio apibrėžimo išplaukia, jog jis yra apibrėžtas tik laisvo pastovaus daugiklio tikslumu.
Spręsdami uždavinį, suformuluotą šio paragrafo pradžioje, galime lengvai įsitikinti, kad ieškomasis polinomas F(z) yra šitoks:
Sakykime,
o skaičiai a, b, ..., c — skirtingos šaknys. Tada pagal 7.2 teoremą polinomas išreiškiamas sandauga
o neturi daugiklių
Palyginę (7.23) ir (7.24) formules, įsitikiname, kad
Iš (7.23) ir (7.25) formulių savo ruožtu matyti, kad polinomas F(z), apibrėžtas (7.22) formule, yra šitoks:
Taigi įrodėme, kad polinomas F(z), apibrėžtas (7.22) formule, turi tas pačias šaknis, kaip ir polinomas f(z), bet visų jo šaknų kartotinumas lygus vienetui.
Vadinasi, norint atskirti kartotines šaknis, reikia iš duotojo polinomo sudaryti polinomą apibrėžiamą (7.22) formule.
Kadangi (7.22) formulės vardiklis yra polinomų ir bendras didžiausias daliklis, tai reikia išmokti jį rasti.
2. Dviejų polinomų bendro didžiausio daliklio ieškojimas (Euklido algoritmas)
Sakykime, ir yra bet kokie polinomai ir reikia rasti jų bendrą didžiausią daliklį. Nesiaurindami uždavinio, galime tarti, kad polinomo laipsnis ne didesnis už polinomo laipsnį. Tada, padaliję iš gauname (7.13) formulę (žr. 2 paragrafą):
Liekanos laipsnis, kaip sakėme 2 paragrafe, yra mažesnis už daliklio laipsnį. Todėl vėl galime dalyti iš Padaliję gauname formulę, analogiška (7.13):
Liekanos laipsnis yra mažesnis už daliklio laipsnį.
Toliau polinomą dalijame iš liekanos ir t. t. Tokiu budu gausime
Kadangi, kiekvieną kartą padalijus, liekanos laipsnis sumažėja bent vienu vienetu, tai pakartojus aprašytąjį procesą pakankamą skaičių k kartų, po (k + 1)-ojo žingsnio gauta liekana bus lygi nuliui*, t. y.
Įrodysime, kad paskuitnė nelygi nuliui liekana yra polinomųirbendras didžiausias daliklis.
Užtenka įrodyti du teiginius:
1) polinomai ir dalijasi iš t. y. yra polinomų ir daliklis;
2) polinomas dalijasi iš bet kurio polinomų ir daliklio t. y. yra tų polinomų bendras didžiausias daliklis.
Įrodinėdami 1 teiginį, pastebėsime, jog iš lygybės išplaukia, kad liekana dalijasi iš o iš lygybės — kad dalijasi iš ... Nagrinėdami — lygybių grandinę, galų gale įsitikinsime, kad ir dalijasi iš
Dar įrodysime 2 teiginį. Sakykime, yra bet kuris polinomų ir daliklis. Iš lygybės aišku, kad dalijasi iš (nes dalijasi iš ), o iš lygybės, — kad dalijasi iš paskui iš lygyybės, — kad dalijasi iš ... Iš — lygybių grandinės galų gale įsitikiname, kad dalijasi iš
Taigi visiškai pagrindėme aprašytąjį procesą dviejų polinomų bendram didžiausiam dalikliui rasti. Tas procesas paprastai vadinamas Euklido algoritmu.
Pavyzdys. Rasime polinomų ir bendrą didžiausią daliklį**. Polinomą padaliję iš stulpeliu, gauname (žr. 4.1 paveiksliuką)
čia
Toliau turėtume dalyti polinomą iš polinomo Kadangi bendras didžiausias daliklis apibrėžtas tik bet kokio pastovaus daugiklio tikslumu, tai bus patogu liekaną dauginti iš ir dalyti iš polinomo Gausime (žr. 4.2 paveiksliuką)
čia Liekana lygi nuliui.
Vadinasi, polinomų ir bendras didžiausias daliklis yra t. y.
1 pastaba. Pateiktajame pavyzdyje, kad būtų paprasčiau, nagrinėjome polinomus ir su realiais koeficientais. Tas pats metodas tinka ir polinomams su bet kokiais kompleksiniais koeficientais.
___________________
* Jei tarpiniame aprašytojo proceso etape negausime liekanos, lygios nuliui, tai kada nors gausime nulinio laipsnio polinomą Tada liekana tikrai bus lygi nuliui (nes kiekvienas polinomas dalijasi iš nulinio laipsnio polinomo).
Racionaliąją trupmena vadinamas dviejų algebrinių polinomų santykis. Racionalioji trupmena vadinama taisyklinga, kai skaityklyje esančio polinomo laipsnis yra mažesnis už vardiklyje esančio polinomo laipsnį. Priešingu atveju racionalioji trupmena vadinama netaisyklinga. Racionaliąją trupmeną dažniausiai žymėsime simboliu P(z) ir Q(z) laikydami algebriniais polinomais.
2 lema.Sakykime, yra taisyklinga racionalioji trupmena, kurios vardiklis turikartotinumo šaknį a, t. y.
ir
Tada tą trupmeną galima išreikšti tokia suma:
čia A - kompleksinė konstanta, lygik - natūrinis skaičius, o - atitinkamas polinomas, be to, paskutinė trupmena, parašyta (7.29) lygybės dešinėje pusėje, yra taisyklinga.
Įrodymas. Skaičių* pažymėkime raide A ir išnagrinėkime skirtumą
Apskaičiavę šį skirtumą, gausime
jei polinomą pažymėsime Kadangi
tai kompleksinis skaičius a yra polinomošaknis, kurios kartotinumas lygus kokiam nors natūriniam skaičiui k t. y.
ir
(7.31) reiškinį įrašę į (7.30) lygybę, gausime
Įrodėme, kad (7.29) lygybė yra teisinga. Reikia tik įsitikinti, kad trupmena, parašyta dešinėje (7.32) lygybės pusėje, yra taisiklinga. Tai tiesiog išplaukia iš teiginio, kad dviejų taisyklingų trumpenų skirtumas yra taisyklinga trupmena**.
Lema įrodyta.
Iš ką tik įrodytos lemos išplaukia nuostabi teorema, išreiškianti faktą, kad kiekvieną taisyklingą racionaliąją trupmeną galima išreikšti paprasčiausių trupmenų suma.
7.3 teorema.Jeiyra taisiklinga racionalioji trupmena, kurios vardiklis išreiškiamas sandauga
tai šią trupmeną galima išreikšti šitaip:
čia - tam tikri pastovūs kompleksiniai skaičiai (kai kurie iš jų gali būti nuliai).
Įrodymas. Iš pradžių 2 lemą pritaikysime trupmenai turėdami mintyje, kad kompleksinis skaičius a yra polinomo kartotinumo šaknis. Gausime (7.32) lygybę
Dešinei tos lygybės pusei vėl pritaikysime 2 lemą, turėdami mintyje, kad arba kompleksinis skaičius a yra dešiniosios pusės vardiklio kartotinumo šaknis (jei ), arba kaip matyti iš (7.33) skaidinio, kompleksinis skaičius b yra to vardiklio kartotinumo šaknis (jei ).
(Jei tai (7.32) lygybė pavirsta tokia:
ir t. y. neturi kompleksinės šaknies a ir 2 lemos reiškiniui skaičiaus a atžvilgiu, toliau taikyti negalime.
Jei tai (7.32) lygybė pavirsta tokia:
ir vardiklis neturi kartotinės arba paprastos šaknies a. Todėl toliau 2 lemos reiškiniui
taikyti negalime ir reikia griebti kitą polinomo Q(z) šaknį (pavyzdžiui, kompleksinę šaknį b).)
Tokiu budu gausime į (7.32) panašią lygybę, kurios dešiniajai pusei vėl galima taikyti 2 lemą. Taip samprotaudami toliau (t. y. paeiliui taikydami 2 lemą visoms polinomo Q(z) šaknims), trupmeną išreikšime (7.34) suma. Teorema įrodyta.
Pastaba. Kadangi 2 lemoje nurodytas skaičius k gali būti didesnis už vienetą, o polinomas P(z) gali turėti šaknis, sutampančias su polinomo Q(z) šaknimis, tai kai kurie (7.34) formulės koeficientai gali būti lygūs nuliui.
__________________
* Skaičius A egzistuoja, nes (7.28) sąlygoje pasakyta, kad
** Tuo lengva įsitikinti, taisiklingų trupmenų skirtumą išreiškus trupmena su bendru vardikliu.
Anksčiau ieškojome racionaliosios trupmenos su kompleksiniais koeficientais išraiškos paprasčiausių trupmenų suma. Galutinis mūsų tikslas - išreikšti racionaliąją trupmeną su realiais koeficientais paprasčiausių trupmenų su realiais koeficientais suma.
Norint tą tikslą pasiekti, pirmiausia reikia algebrinį polinomą su realiais koeficientais išreikšti neskaidžių realių dauginamųjų sandauga. Tam ir skirtas šis paragrafas.
Sakykime,
yra redukuotas algebrinis polinomas su realiais koeficientais
Pirmiausia įrodysime šitokią teoremą.
7.4 teorema.Jei kompleksinis skaičius a yra (7.35) algebrinio polinomo su realiais koeficientais šaknis, tai ir jam jungtinis kompleksinis skaičius* irgi yra (7.35) polinomo šaknis. Be to, jei šaknies a kartotinumas lygustai ir šaknies kartotinumas lygus
Įrodymas. Iš pradžių įrodysime pagalbinį teiginį: jei yra polinomas su realiais koeficientais, tai kompleksinis dydis yra jungtinis dydžiui . Užtenka įrodyti, kad laipsnis kai n - natūrinis skaičius, yra jungtinis laipsniui Tai išplaukia tiesiog iš kompleksinio skaičiaus trigonometrinės išraiškos. Iš tikrųjų, jei
tai
Pagal Muavro formulę
Iš dviejų paskutinių lygybių aišku, kad yra dydis, jungtinis laipsniui Pagalbinį teiginį įrodėme.
Dabar sakykime, kad kompleksinis skaičius a yra polinomo f(z) šaknis, t.y. Šio skyriaus 1 paragrafe įsitikinome, kad kompleksinis skaičius lygus nuliui tada ir tik tada, kai lygus nuliui jam jungtinis skaičius. Todėl iš lygybės ir iš įrodytojo pagalbinio teiginio išplaukia, kad t.y. skaičius yra polinomo f(z) šaknis.
Sakykime, šaknies a kartotinumas lygus Tada pagal 7.2 teoremą
Kadangi kompleksinis skaičius lygus nuliui tada ir tik tada, kai lygus nuliui jam jungtinis skaičius, tai iš anksčiau įrodyto pagalbinio teiginio ir iš (7.36) sąryšių išplaukia**:
Pagal 7.2 teoremą šie sąryšiai reiškia, kad skaičius yra polinomo f(z) kartotinumo šaknis. Teorema įrodyta.
Remdamiesi (7.4) teorema, sužinosime, kaip polinomas*** su realiais koeficientais išreiškiamas neskaidžių realių dauginamųjų sandauga. Sakykime, polinomas turi realias šaknis kurių kartotinumas atitinkamai lygus ir menamas šaknis, sudarančias jungtinių skaičių poras ir ir ir kurių kartotinumas atitinkamai lygus
Tada, remiantis 3 paragrafo rezultatais, polinomas suskaidomas šitaip:
Šaknies () realiąją ir menamąją komponentes pažymėkime ir t.y. Tada Su bet kuriuo pertvarkykime reiškinį
Matome, kad polinomas su realiais koeficientais išskaidomas neskaidžių realių dauginamųjų sandauga: dauginamieji, atitinkantys realiąsias šaknis, yra dvinarių laipsniai su rodikliais, lygiais šaknų kartotinumams, o dauginamieji, atitinkantys menamų jungtinių šaknų poras, yra kvadratinių trinarių laipsniai su rodikliais, lygiais tų porų kartotinumams.
____________
* Kompleksinį skaičių, jungtinį duotajam skaičiui, žymėsime tuo pačiu simboliu, kaip ir duotąjį skaičių, tik su brūkšneliu virš jo.
** Be to, atsižvelgiama į tai, kad polinomo su realiais koeficientais išvestinė yra polinomas su realiais koeficientais.
*** Toliau nagrinėsime polinomus, kurių kintamasis įgyja tik realiąsias reikšmes. Todėl tą kintamąjį bus patogiau žymėti ne raide z, bet raide x.
7. Taisyklingos racionaliosios trupmenos su realiaisiais koeficientais reiškimas paprasčiausių trupmenų su realiaisiais koeficientais suma
3 lema.Sakykime, yra taisiklinga racionalioji trupmena su realiais koeficientais, kurios vardiklio vienakartotinumo šaknis yra realusis skaičius a, t. y.
Tada šią trupmeną galima išreikšti suma:
čia A - realusis skaičius, lygusk - natūrinis skaičius, o - atitinkamas polinomas su realiais koeficientais. Be to, paskutinė trupmena, parašyta (7.41) lygybės dešinėje pusėje, yra taisiklinga.
Šios lemos įrodyti nereikia, nes ji tiesiog išplaukia iš 2 lemos. Reikia tik turėti mintyje štai ką: kadangi P(x) ir Q(x) yra polinomai su realiais koeficientais, o a - realusis skaičius, tai polinomai ir turi realius koeficientus, todėl ir konstanta - realusis skaičius.
4 lema.Sakykime,yra taisyklinga racionalioji trupmena su realiais koeficientais, kurios vardiklio dvi kartotinumošaknys yra kompleksiniai jungtiniai skaičiaiirt. y.
Tada šią trupmeną galima išreikšti suma:
čia M ir N - realieji skaičiai, k - natūrinis skaičius, o - atitinkamas polinomas su realiais koeficientais. Be to, paskutinė trupmena, parašyta (7.43) lygybės dešinėje pusėje, yra taisiklinga.
Įrodymas. Kompleksinio skaičiaus A realiąją komponentę susitarsime žymėti simboliu o menamąją - simboliu Tarsime, kad*
Lengva patikrinti, kad realiųjų skaičių pora (M, N) yra šios lygties sprendinys:
Iš tikrųjų, padaliję (7.44) lygtį panariui iš ir prilyginę nuliui realiąsias ir menamąsias komponentes, gauname dviejų lygčių sistemą
iš kurios randame anksčiau parašytąsias M ir N išraiškas. Dabar išnagrinėkime skirtumą
Šį skirtumą išreiškę trupmena su bendruoju abiejų trupmenų vardikliu Q(x), gausime
čia simboliu pažymėjome polinomą su realiais koeficientais. Iš (7.44) lygybės aišku, kad kompleksinis skaičius a yra polinomo šaknis, kurios kartotinumą žymėsime Jo jungtinis skaičius pagal 7.4 teoremą irgi yra polinomo kartotinumo k šaknis. Todėl polinomą galima išreikšti sandauga:
kurioje - atitinkamas polinomas su realiais koeficientais, neturintis šaknų ir (7.46) išraišką įrašę į (7.45) formulę, gausime (7.43) lygybę. Tas faktas, kad paskutinė trupmena, esanti (7.43) lygybės dešinėje pusėje, yra taisiklinga, išplaukia iš to, jog ta trupmena yra dviejų taisiklingų trupmenų skirtumas.
7.5 teorema.Jeiyra taisiklinga racionalioji trupmena su realiais koeficientais, kurios vardiklis išreiškiamas šitaip:
tai ją galima išreikšti paprasčiausių trupmenų suma:
čia - realieji skaičiai (kai kurie iš jų gali būti nuliai).
Pastaba. Norint konkrečiai nustatyti ką tik minėtus koeficientus, reikia sudėti trupmenas, parašytas dešinėje (7.47) lygybės pusėje ir po to palyginti skaitiklių koeficientus prie vienodų x laipsnių.
Įsitikinę, kad kvadratinis trinaris turi menamas šaknis, rašome lygybę, laikydamiesi 7.5 teoremos nurodymų:
Sudėję dešinėje tos lygybės pusėje parašytas trupmenas, gauname
Palyginę skaitiklių koeficientus prie ir sudarome lygčių sistemą
Ją išsprendę, gauname Galutinai
Ką tik pailiustruotas taisiklingos racionaliosios trupmenos dėstinio ieškojimo metodas vadinamas neapibrėžtųjų koeficientų metodu. Jis visada pritaikomas; kad, tą metodą taikant, gautoji lygčių sistema yra išsprendžiama, įrodinėti nereikia - tai išplaukia iš 7.5 teoremos.
Neapibrėžtųjų koeficientų metodą pailiustruosime dar vienu pavyzdžiu. Reikia išdėstyti taisiklingą trupmeną
Kadangi kvadratinis trinaris turi menamas šaknis, tai, laikydamiesi 7.5 teoremos nurodymų, rašome
Sudėję dešinėje lygybės pusėje parašytas trupmenas ir palyginę skaitiklius, turime
Palyginę koeficientus prie ir sudarome lygčių sistemą
Ją išsprendę, randame Galutinai
Neapibrėžtųjų koeficientų metodas, kaip matyti iš spręstųjų pavyzdžių, yra gana griozdiškas. Todėl natūralu tais atvejais, kai galima, ieškoti kito, paprastesnio metodo taisiklingos racionaliosios trupmenos dėstinio koeficientams apskaičiuoti. Sakykime, taisyklingos racionaliosios trupmenos vardiklis Q(x) turi realią kartotinumo šaknį a. Tada viena iš paprasčiausių trupmenų, kurių suma išreiškiama trupmena yra
Aprašysime visiškai paprastą būda tos trupmenos skaitikliui A apskaičiuoti. Iš 3 lemos ir (7.41) formulės aišku, kad tas koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę
kurioje
Taigi, apskaičiuojant (7.51) paprasčiausios trupmenos koeficientą A, atitinkantį polinomokartotinumo šaknį a, reikia trupmenosvardiklyje išbraukti dauginamąjįir į likusį reiškinį įrašyti
Aprašytasis koeficiento A ieškojimo būdas paprastai vadinamas išbraukimo metodu. Pabrėžiame, kad jis pritaikomas tik paprasčiausių trupmenų, atitinkančių realiąsias polinomo Q(x) šaknis, aukščiausiųjų laipsnių koeficientams skaičiuoti.
Išbraukimo metodas labai efektyvus tuo atveju, kai vardiklis Q(x) turi tik paprastas realias šaknis, t.y. Tada, kaip žinome, trupmena išdėstoma suma
kurios visus koeficientus galima rasti išbraukimo metodu. Ieškant koeficiento reikia trupmenos vardiklyje išbraukti dauginamąjį ir į likusį reiškinį įrašyti
Dabar jau esame pasiruošę spręsti racionaliosios trupmenos su realiaisiais koeficientais integravimo problemą bendruoju atveju.
Pirmiausia atkreipsime dėmesį į tai, kad ši problema pakeičiama taisiklingos racionaliosios trupmenos integravimo problema, nes kiekvieną netaisiklingą racionaliąją trupmeną, skaitiklį padalijus iš vardiklio, galima išreikšti algebrinio polinomo ir taisiklingos racionaliosios trupmenos suma.
Pavyzdys.
nes (žr. 8.1 paveksliuką)
Polinomą jau mokame integruoti (primename, kad polinomo neapibrėžtinis integralas yra koks nors polinomas, kurio laipsnis vienetu didesnis už integruojamojo polinomo laipsnį). Reikia tik išmokti integruoti taisiklingąją racionaliąją trupmeną. Iš (7.5) teoremos aišku, kad integruojant taisiklingąją racionaliąją trupmeną, užtenka mokėti integruoti keturių tipų paprasčiausias trupmenas:
I.II.III.IV.
čia B, M, N, b, p ir q - kokie nors realūs skaičiai; be to, trinaris neturi realių šaknų, t.y.
Įrodysime, kad visų keturių nurodytųjų trupmenų neapibrėžtiniai integralai yra elementariosios funkcijos.
I ir II tipo trupmenos integruojamos elementariai pakeitus kintamąjį: Gauname
Integruodami III tipo trupmeną, kvadratinį trinarį išreiškiame šitaip ir, atsižvelgę į tai, kad tą skaičių laikome teigiamo skaičiaus kvadratu. Pakeitę kintamąjį gauname
Liko apskaičiuoti IV tipo trupmenos integralą. Pavartoję anksčiau įvestus žymėjimus turėsime
Įvesime žymėjimus:
Nagrinėjamas integralas bus apskaičiuotas, kai apskaičiuosime integralus I ir Integralas I skaičiuojamas paprastai:
Integralą nagrinėjome Integravimo dalimis skyriuje. Ten išvedėme (6.12) rekurentinę formulę, pagal kurią galime paeiliui apskaičiuoti kai nes žinome, kad
Taigi apskaičiavome visų keturių paprasčiausių trupmenų integralus ir įrodėme, kad visi jie yra elementariosios funkcijos (tiksliau kalbant, tie integralai išreiškiami racionaliąja funkcija, logaritmu ir arktangentu). Tokiu budu įrodėme teoremą, išsprendžiančią racionaliosios trupmenos integravimo problemą.
7.6 teorema.Bet kokios racionaliosios funkcijos integralas yra elementarioji funkcija.
Baigdami šį paragrafą, pateiksime racionaliosios trupmenos integravimo pavyzdžių. Apskaičiuosime neapibrėžtinius integralus tų trijų trupmenų, kurias nagrinėjome šiame paragrafe ir išreiškėme (7.49), (7.50) ir (7.53) lygybėmis. Pasinaudoję tomis trimis lygybėmis ir (7.55), (7.56) bei (7.57) formulėmis, gauname
M. Ostrogradskis (M. Ostrogradskis (1801 - 1861) - rusų matematikas) pasiūlė metodą taisyklingos racionaliosios trupmenos integralo racionaliajai daliai nustatyti.
Išanalizavę keturių paprasčiausių (7.54) trupmenų integralus, galime padaryti šias išvadas:
1) I ir III tipo trupmenų, kurių vardikliai yra dvinario arba trinario pirmieji laipsniai, integralai nėra racionaliosios funkcijos (jie išreiškiami logaritmu arba arktangentu);
2) II tipo trupmenos, kurios vardiklis yra dvinario laipsnis su rodikliu integralas yra taisyklinga racionalioji trupmena, kurios vardiklis yra to paties dvinario laipsnis su rodikliu
3) IV tipo integralas, kurio pointegralinė funkcija yra trinario laipsnis su rodikliu lygus sumai*, kurios vienas dėmuo - taisyklinga racionalioji trupmena su vardikliu, lygiu tam trinariui pakeltulaipsniu, o kitas dėmuo - arktangentu išreiškiamas integralas
Iš 1, 2 ir 3 išvadų galima spręsti, kam lygi taisiklingos trupmenos integralo racionalioji dalis. Trupmeną laikysime nesuprastinama ir tarsime, kad jos vardiklis Q(x) yra šitoks:
Tada taisiklingos racionaliosios trupmenos integralo racionalioji dalis lygi sumai taisiklingų racionaliųjų trupmenų, kurių vardikliai atitinkamai lygūs
Ši suma**, savaime aišku yra taisyklinga racionalioji trupmena kurios vardiklis yra šitoks:
Dabar apskaičiuosime sumą paprasčiausių trupmenų, kurių integralai nėra racionaliosios funkcijos. Iš 1 ir 3 išvadų aišku, kad ta suma yra taisyklinga racionalioji trupmena kurios vardiklis
Gauname formulę, kurią pirmą kartą išvedė M. Ostrogradskis:
Polinomai ir aprašomi (7.59) ir (7.60) formulėmis; jie gali būti sudaryti neskaidant polinomo Q(x) neskaidžiaisiais dauginamaisiais.
Tikrai taip: iš 4 paragrafo rezultatų (žr. (7.25) formulę) išplaukia, kad yra polinomų ir bendras didžiausias daliklis, todėl jį galima apskaičiuoti, pritaikius Euklido algoritmą (žr. 4 paragrafą).
Polinomas kaip matyt iš (7.58), (7.59) ir (7.60) formulių, yra dalmuo todėl jį galima rasti, polinomą padalijus iš polinomo
Lieka apskaičiuoti polinomus ir Kadangi trupmenos ir yra taisyklingos, tai galima laikyti polinomu su neapibrėžtais koeficientais, kurio laipsnis yra vienetu mažesnis už laipsnį, o - polinomu su neapibrėžtais koeficientais, kurio laipsnis yra vienetu mažesnis už laipsnį. Norint apskaičiuoti tuos neapibrėžtuosius koeficientus, reikia išdiferencijuoti (7.61) Ostrogradskio formulę, gautąsias trupmenas užrašyti su bendru vardikliu ir palyginti skaitiklių koeficientus prie vienodų x laipsnių.
Taigi Ostrogradskio metodas yra puikus būdas racionaliajai trupmenai integruoti, neišdėsčius jos paprasčiausių trupmenų suma. Tas būdas ypač efektyvus tada, kai polinomo šaknys daugiausia yra kartotinės arba kai sunku jas rasti.
Ieškome polinomų ir bendro didžiausio daliklio Pastebėsime, kad kaip tik tų polinomų bendrą didžiausią daliklį radome, spręsdami pavyzdį 4 paragrafo pabaigoje. Taigi
Polinomą padaliję iš gauname
().
ir laikysime pirmojo laipsnio polinomais su neapibrėžtais koeficientais.
Šiuo atveju (7.61) Ostrogradskio formulė užrašoma šitaip:
Ieškosime koeficientų A, B, C ir D. Išdiferencijavę abi (7.62) lygybės puses, gausime
Visas gautąsias trupmenas užrašome su bendru vardikliu ir palyginame skaitiklius:
Palyginę koeficientus prie ir gauname lygčių sistemą
Ją išsprendę, randame Vadinasi, (7.62) formulė yra šitokia: